Miškų kirtimas ne tik kenkia mūsų aplinkai - pasirodo, kad nuo to kenčia ir žmonių sveikata. Nedideli miškų plotai, kuriuos statybininkai palieka tarp naujų gyvenamųjų namų kvartalų, virsta ligų šaltiniais.

   Mokslininkai jau senokai spėjo, kad poveikis aplinkai gali padėti įsivyrauti kai kurioms ligoms, tačiau tokį teiginį iki šiol nepavykdavo įrodyti.

   Yra žinoma, kad miško masyvų suskaldymas į mažesnius lopus gali pakeisti ten gyvenančių žvėrių populiacijas. Žebenkštys ar lapės vengia mažesnių miško plotų, nes ten sunku surasti pakankamai maisto. Bet pelės suklesti, nes nelieka pagrindinių jomis mintančių plėšrūnų. Pelių tankis išauga iki kelių šimtų hektare.

   Felicia Keesing iš Bardo kolegijos Niujorko valstijoje pamanė, kad gali įtakoti Laimo ligą - infekcinį susirgimą, kuris JAV labai staigiai plinta. Jos simptomai primena gripą, kartais gali atsirasti artritas ir neurologinės komplikacijos; Laimo ligą sukelia bakterijos, dažniausiai gyvenančios pelėse. Peles parazituojančios erkės užsikrečia bakterijomis ir perneša šią ligą žmonėms.

   Keesing grupė ištyrė Niujorko valstijoje 14 miško sklypų. Jie aptiko, kad ligą pernešančių erkių skaičius drastiškai išaugdavo mažėjant miško sklypo plotui. Mažesniuose kaip 2 ha plotuose erkių buvo 3 kartus daugiau, o užkrėstų erkių net 7 kartus daugiau negu didesniuose plotuose. Viename 1 ha dydžio miško lopinėlyje net 80 proc. visų erkių buvo užkrėstos.

   Užkrėstų erkių antplūdis aiškiai yra dėl pakitusios gyvūnų populiacijos, sako Keesing. Jeigu aplink būtų daugiau rūšių, dalis erkių maitintųsi ant žvėrių, nepernešančių Laimo ligos bakterijų.

   Miškų mažėjimas veikia ir kitų ligų plitimą. Neseniai buvo parodyta, kad Amazonės miškų kirtimas paskatino maliariją pernešančių Anopheles darlingi uodų gausėjimą.

   Keeping tikisi, kad jos rezultatai leis įtikinti savivaldybių tarnautojus ir tie neleis palikti mažesnius kaip 2 ha miško plotus. "Rezultatai yra tokie akivaizdūs, kad juos ignoruoti būtų visiškai kvaila," sako ji.