Dvi savaitės po to, kai erdvėlaivis Columbia subyrėjo grįždamas į Žemę, šios tragedijos priežasčių tyrimas pradeda įgauti reikiamą pagreitį. NASA labai stengiasi informuoti visuomenę apie tyrimo rezultatus; juos taip pat pradėjo nagrinėti nepriklausoma specialistų grupė. Nežiūrint to, sunku tikėtis kad artimiausiuoju metu sulauksime vienareikšmio atsakymo.

   Išnyra vis daugiau ir daugiau įrodymų, tokių kaip svarbiausios paties šatlo dalys, pavyzdžiui, 60 cm dydžio kairiojo sparno fragmentas ar rato ertmės durys bei erdvėlaivio nusileidimą užfiksavusios, astronomo-mėgėjo ir karinio teleskopo padarytos nuotraukos. Karinio radaro vaizde netgi matyti kažkoks objektas, atsiskyręs nuo erdvėlaivio antrąją jo skrydžio dieną.

Kur ir kada Columbia sensoriai pranešė apie pavojų?

   Devyni nepriklausomą tyrimų grupę sudarantys asmenys susiskirstė į tris komandas ir išvyko į gamyklas, kuriose buvo gaminami milžiniški erdvėlaivio bakai, kur buvo bandomi šatlo varikliai ir į Kenedžio kosminį centrą, kuriame jis buvo ruošiamas skrydžiui. Būtent Kenedžio centre buvo pastebėta, kaip Columbia kylant į jį trenkėsi nutrūkęs izoliacijos gabalas.

   Tačiau galimų paaiškinimų skaičius atrodo didėja taip pat greitai, kaip ir pasirodantys nauji daiktiniai įrodymai. NASA administratorius Sean O'Keefe nepaliauja sakyti, kad kol kas nėra atmesta nei viena versija. Bet iki šiol nėra ir vienintelės vyraujančios katastrofos versijos. Tiesą sakant, paaiškinimas dabar netgi rodosi toliau, nei buvo galima pamanyti pirmosiomis dienomis.

   Rimčiausiai yra svarstomos keturios teorijos. Eglin oro bazės radaras užfiksavo greipfruto dydžio objektą, antrą skrydžio dieną lekiantį nuo šatlo. Harold Gehman, katastrofos tyrimo komisijos pirmininkas sako, kad yra siekiama patikrinti, ar šis objektas nebuvo ledo gabalas, susidaręs prie vandens išmetimo vamzdžio, per kurį periodiškai pašalinamas šlapimas ir nešvarus vanduo. Šiaip jau, šis vanduo turėtų sudaryti smulkų rūką, bet bent vieną kartą anksčiau buvo susidaręs krepšinio kamuolio dydžio ledo gabalas. Tąkart astronautams teko numušti jį panaudojus robotinę ranką, o nelaimingoje Columbia kelionėje ši ranka buvo palikta Žemėje taupant vietą papildomam kroviniui. Anksčiau NASA yra sakiusi, kad ledui neatsikabinus jis gali sutrupėti įjungus stabdymo raketas ir gali pažeisti sparną - būtent tai šįkart ir atsitiko.

   Antroji tyrimų kryptis gimė nagrinėjant astronomo-mėgėjo iš Kalifornijos padarytas Columbia leidimosi nuotraukas. Vienoje jų matyti keistas rožinis brūkšnys, besitęsiantis aukštyn nuo šatlo. Kai kas jau aiškina šį brūkšnį aukštesniųjų atmosferos sluoksnių elektrinėmis iškrovomis, galėjusiomis pažeisti šatlą jam įeinant į atmosferą. Ironiška, tačiau būtent šių reiškinių tyrimai buvo vienas iš pačių sėkmingiausių Columbia astronautų vykdytų mokslinių projektų.

   Tyrinėtojai taip pat neatmeta galimybės, kad kažkuriuo skrydžio momentu į šatlo sparną pataikė kosminių šiukšlių gabalas, nors jokių įrodymų, kad taip išties galėjo atsitikti nėra.

   Kirtlando oro bazėje esančioje Niumeksiko valstijoje galingu teleskopu dvi minutės iki prarandant ryšį su Columbia padaryta nuotrauka rodo nelygią liniją kairiajame šatlo sparne - ten, kur telemetriniai duomenys rodė padidėjusią temperatūrą. Šie duomenys lyg ir paremtų hipotezę, kad sparną kilimo metu pažeidė atitrūkęs putoplasto gabalas.

   Inžinieriai šį smūgį išnagrinėjo dar skrydžio pradžioje ir tada nutarė, kad pavojaus jis nekelia. Bet vienas iš inžinierių sakė The New York Times, kad tokia išvada nėra pagrįsta ir kad lyginamieji bandymai niekuomet nebuvo atliekami. Sean O'Keefe pripažino televizijos interviu, kad šios versijos atmesti negalima.

   Gali būti, kad nelaimę sąlygojo dar kokia nors priežastis. Tai galėjo būti, pavyzdžiui, kompiuterių, valdančio leidimąsi ar hidraulines sistemas, gedimas. Todėl pradinėje stadijoje, kai dar neįmanoma eliminuoti nei vienos iš jų, reikia nagrinėti visas.