Jau 2010 m. kinų kosmonautai planuoja nuvykti į Mėnulį. "Jie sunkia dirba, bet mes juos gerai matiname", atskleidžia paslaptį itin slaptos kosminės programos šefas.

   Kinų kosminę programą gaubia paslapčių šydas. Iki šiol jau įvyko keturi nepilotuojami skrydžiai, apie kuriuos būdavo pranešama tik po sėkmingo starto. Bet pirmasis Kinijoje žmogaus skrydis į kosmosą kelia tokias dideles emocijas, kad laikas nuo laiko informacija nuteka. Vasario viduryje Pekine įvyko mokslinė konferencija, kurioje apie kosminės programos detales kalbėjo vienas jos vadovų Zhang Houying. Keliom dienom vėliau jas paskelbė šalies pietuose einantis savaitraštis, o šią savaitę ją pakartojo ir oficiali agentūra Xinxua. Visa tai leidžia tikėti informacijos patikimumu.

   Pirmas pilotuojamas kinų kosminis laivas pakils iš Jiuguan kosmodromo lapkritų arba gruodį - į orbitą bus keliamasi apie 15 min, o visas skrydis baigsis tą pat dieną. Tiksli skrydžio data laikoma paslaptyje. Kosminiame laive yra vietos net trims kosmonautams, tačiau tikriausiai skris tik vienas.

Kosminis laivas Shenzhou V po nusileidimo

   "Nuo kosminės eros pradžios rusai ir amerikiečiai yra pasientę į kosmosą virš 800 žmonių. Tarp jų buvo ir vietnamietis bei mongolas. Mūsų niekas nekvietė skristi", sako kinų kosminės programos šefas. "Teks patiems įgyvendinti savo svajones."

   58 m aukščio raketa "Didysis žygis" 2F pakels į orbitą pagal tarybinių Sojuzų pavyzdį pagamintą Shenzhou V. Įgulai yra skirta 2,2x2,5 m dydžio patalpa. Ji netgi turi šliuzą, leidžiantį išeiti į atvirą erdvę. Raketos priekyje yra sumontuotas vadinamasis pabėgimo bokštelis. Zhang: "Jeigu starto metu ar iškart po jo įvyktų avarija, kosmonautai galės katapultuotis ir saugiai nusileis parašiutu. Jei nieko neatsitiks, bokštelis bus atkabintas po 160 s po starto. Columbia pakartojimo pas mus nebus."

   Valdymo centras yra Pekine. Skrydis bus stebimas 14 pasaulio taškų, tame tarpe ir vandenynuose plaukiojančiuose laivuose. Kosminis laivas turi nusileisti Vidinėje Mongolijoje (Kinijos provincija).

   Shenzhou V turės sumontuotą skaitmeninę kamerą, leisiančią stebėti Žemės paviršiuje esančius 1,6 m dydžio objektus. "Amerikiečiai seniai žiūrinėdavo Kiniją, dabar ir mes juos apžiūrėsime", sako Zhang. "Amerikiečių šnipinėjimo kamerų skyra yra 10 kartų geresnė, bet ir mūsų kamerą galima naudoti palydovinei žvalgybai. Laive taip pat bus spektroskopas, kokį paprastai naudoja ieškant iš kosmoso gamtinių išteklių."

   Skrydžiui ruošiasi 14 kosmonautų, kurie kiniškai yra vadinami "yuhangyuan". Visi jie vyrai, naikintuvų pilotai su dešimties metų stažu. Žemiausias laipsniu yra leitenantas, aukščiausias - majoras. Kosmonautai yra ruošiami nuo 1992 m., kuomet vadovybė įjungė pilotuojamiems skrydžiams žalią šviesą. Turėjo pakilti jau 1999 m. Kinijos liaudies respublikos 50-mečio proga, bet tuomet pabijota nesėkmės, galėjusios sukompromituoti visą šventę.

   "Mūsų kosmoso užkariavimo programoje bus keturi žingsniai", sakė Zhang. "Pradžioje į orbitą aplink Žemę išsiųsime žmogų. Po to 2007 m. bus sukurta orbitinė stotis, į kurią du triskart metuose skris įgulos. Trečias žingsnis bus nuolatinės bazės kosmose sukūrimas. O ketvirtas - skrydis į Sidabro rutulį 2010 m. Mėnulis yra kaip Antarktida - kas ten nuskris, galės įsikurti.Kam to reikia? Žemė yra tankiai gyvenama, XXI a. pabaigoje joje gyvens 12 mlrd. žmonių, todėl privalome ieškoti naujų vietų kolonizacijai. Be to Mėnulyje yra daug helio-3 izotopo, kuris gali būti puikus termobranduolinių reakcijų kuras. 100 t šio izotopo pakaktų metiniams visos planetos energijos poreikiams patenkinti."

   Iki šiol savo kosminių svajonių įgyvendinimui Kinija išleido 2,3 mlrd. dolerių.