Ar dar yra kas nors, ko negalima padaryti naudojant anglies nanovamzdelius? Jie yra giriami dėl nepaprasto tvirtumo, stebuklingų puslaidininkinių savybių; sakoma, kad jie leis padaryti medžiagas stipresnėmis ir padės miniatiūrizuojant elektronikos sistemas. Kadangi, nanovamzdeliai gali veikti kaip filtrai, vieną dieną iš jų galbūt bus gaminamos dirbtinės kepenys.

   Dabar šį sąrašą papildė dar drąsesnis tvirtinimas. Mokslininkai praneša, kad paprasčiausiai skalaujant nanovamzdelius vandens srove jų ryšulys generuos elektros srovę. Tokie mažyčiai elektros šaltiniai galėtų maitinti širdies implantus tam naudodami vien kūne tekančių skysčių energiją.

   Ši idėja gimė 2001 m. Petr Kral ir Moshe Shapiro iš Weizmanno instituto Izraelyje sumanė, kad pro laidžius nanovamzdelius leidžiant tekėti poliariniams skysčiams, tokiems kaip vanduo, ta pačia kryptimi judės ir pro vamzdelio sieneles prasiskverbę elektronai.

   Poliatinio skysčio molekulėse vieni atomai yra nežymiai užkrauti teigiamai, o kiti - neigiamai. Kada teigiama molekulės dalis atsiranda prie vienasluoksnio anglies nanovamzdelio paviršiaus, molekulės pritraukia elektronus, kurie yra tempiami kartu skysčiui tekant išilgai vamzdelio. Kadangi elektronai gali judėti tik išilgai vamzdelio, poliarinių molekulių srautas sukurs nedidelę, bet potencialiai naudingą srovę.

   Dabar Ajay Sood, Bangaloro Mokslo instituto (Indija) fizikas patikrino šią idėją. Prie atsitiktinai išsirikiavusių nanovamzdelių ryšulio jie pritvirtino elektrodus ir viską patalpino metro ilgio stikliniame vamzdyje. Po to vamzdžiu buvo leidžiamas vanduo ir matuojamas potencialo tarp kontaktų skirtumas. Kuomet vanduo tekėjo 2 mm/s greičiu, jo srautas sukurdavo mažytę 2,7 milivoltų įtampą. Sood aptiko, kad į vandenį įpylus chloro rūgšties įtampa stipriai išaugdavo.

   Ne visus nanovamzdelių žinovus šie rezultatai įtikino, bet Sood jau pateikė paraišką patentui ir tikisi įrodysiąs, kad jo kritikai klysta.