Visatoje helis antras tarp elementų pagal savo paplitimą, bet Žemėje jo atsargos gali artimiausiuoju metu išsekti.

   Helio resursai neatsinaujina, kaip neatsinaujina deimantai ir nafta, todėl maždaug po 50 metų jo gali pradėti trūkti. Šių brangių dujų kaina nuolat auga ir visi, kas žino, kokiu dideliu mastu mes nuo jų priklausome, pradėjo galvoti, ką reiks daryti toliau.

   Helis tinka ne vien šventiniams balionėliams užpildyti. Tai yra vienintelė medžiaga, išliekanti skystame būvyje tokiose žemose temperatūrose, kokios reikalingos šaldant superlaidžius tomografų magnetus. Helio dujų pridedama į narų balionus; jos išstumia orą įrangoje, skirtoje optinių šviesolaidžių gamyboje, todėl plonytėse skaidulose nėra burbuliukų.

   Helio atomai yra tokie maži, kad mokslininkai naudoja šias dujas tada, kai reikia įsitikinti, kad jų laboratorinė įranga išties sandari. Helio dujose nesusidaro kibirkštys, todėl jų aplinkoje galima suvirinti pačias sudėtingiausias siūles. Helis yra visos kriogeninės technikos pagrindinė medžiaga, be to juo yra užpildomi reklamos šviesų vamzdeliai bei lazeriai. Daugybę helio savo raketų varikliuose sunaudoja NASA. Jeigu nebūtų helio, atsirastų daugybė problemų.

   Iš kur atsiranda šios stebuklingos dujos? Helis sudaro apie 23 proc. matomosios Visatos masės. Daugiausiai jo atsirado žvaigždžių centre vykstančiose termobranduolinėse reakcijose, kuomet jungiasi du vandenilio branduoliai. Žemėje jis gimsta gelmėse skylant radioaktyvioms uolienoms. Helis kyla aukštyn Žemės plutos plyšiais ir susimaišo su oru.

   Apytikriai mūsų planetoje yra apie 470 trilijonų kubinių metrų helio dujų. Bėda tame, kad didžioji dalis yra atmosferoje, kur jo koncentracija tėra apie 5 milijonines dalis (ppm). Tam, kad apsimokėtų helį atskirti techniškai, reikia bent 3000 ppm koncentracijų. Taigi geriausias helio šaltinis lieka gamtinės dujos.

   Pakankamai helio yra ne visuose gamtinių dujų telkiniuose. Daugiausia jo yra dujose, išgaunamose prie Amarillo, Teksaso valstijoje. Čia koncentracija gali viršyti 80 000 ppm ir dujos nedega, kol iš jų neišskirtas helis. JAV kasmet pagaminama 150 mln. m³ helio dujų. Antras pagal dydį gamintojas yra Alžyras, kasmet tiekiantis 14 mln. m³. Pora mažesnių gamyklų yra Rusijoje ir Lenkijoje.

   Šiuo metu yra sunaudojama tiek helio, kiek jo yra išgaunama. Bet pastaraisiais metais, gimus optinio ryšio pramonei, jo poreikis ženkliai padidėjo. Be to tomografams irgi reikia vis daugiau šių dujų. Yra paskaičiuota, kad poreikiui kasmet išaugant 5 procentais visos atsargos pasibaigs 2012 metais. Teks pradėti ieškoti naujų šaltinių. Geologai jau aptiko helio tektoninių plyšių zonose; kai kuriose tokiose vietose jo yra apie 350 ppm. Be to galima naudoti radioaktyvų smėlį monazitą, kaip tai buvo daroma praeito amžiaus pradžioje. Kitaip teks žvejoti helį molekulė po molekulės ore. Per pastaruosius tris keturis metus helio kaina išaugo 40 proc.; iki 2005 m. kaina turėtų dar padvigubėti. Bet tai dar ne viskas: jeigu helį tektų išgauti iš oro, kaina padidėtų šimtąkart.