Žemės sistemų kompleksiškumo supratimas XXI a. darosi vis aktualesnis. Viena iš akivaizdžių to pasekmių yra super-superkompiuterių, kuriuos kuria tarpusavyje konkuruojančios kompanijos, o tą kūrimą finansuoja tarpusavyje konkuruojančios vyriausybės, atsiradimas. Visa tai kiek primena kosmoso užkariavimo lenktynes ar Šaltojo karo dienas.

   Taigi, turime pradėti pratintis prie rutina tampančio kompiuterių dydžio ir spartos pasaulio rekordų gerinimo. Ne tiek akivaizdu yra tai, kad šiame informaciniame pasaulyje nauji žodžiai atsiras it išnyks irgi labai greitai.

   Kas tai bus per žodžiai? Vienas jų pavyzdys yra zetabaitas. Jis nusako 10²¹ baitų (tiesą sakant, jis yra kiek didesnis, nes kilo ir megabaitas reiškia 1024 ir 1024² baitų, taigi...).ir priklauso vardų, patvirtintų 1990 m. ir aprėpiančių nuo nulio iki jotabaito (10²⁴) "šeimai".

   Kodėl nutarėme išskirti zetabaitą, jei jis netgi nėra pats didžiausias? Todėl, kad tai yra didžiausias duomenų "kąsnis", kurį kas keturi mėnesiai apdoroja realiai egzistuojantis superkompiuteris, Žemės Simuliatorius, kurį iš 5000 sujungtų procesorių Jokohamoje, Japonijoje sukūrė kompanija NEC. Šis kompiuteris gimė vyriausybinio projekto, skirto tiksliems vietiniams ir globaliems oro prognozavimo modeliams kurti. Kuomet kompiuteris nėra užkrautas šios pretenzingos užduoties sprendimu, jis skaičiuoja dinaminius Žemės plutos modelius ir bando nustatyti, kuomet prasidės žemės drebėjimai.

   Simuliatorius per sekundę atlieka 35,9 trilijonų operacijų (teraflopų). Jis jau kelis kartus laimėjo pirmąją vietą dukart metuose skelbiamoje sparčiausių pasaulio kompiuterių lentelėje.

   Tai be abejonės labai sunervino konkurentus. JAV Los Alamos Nacionalinėje laboratorijoje stovintis ASCI-Q superkompiuteris užima antrąją vietą; juo laikas nuo laiko skaičiuojami branduoliniai sprogimai.

   Cray, kompanija, kurios vardas dažniausiai asocijuojasi su superkompiuteriais, planuoja sugrąžinti nugalėtojo titulą Amerikai. Kompanijos naujoji mašina X1 turėtų pasiekti 52 teraflopų spartą ir galės apdoroti daugybę jotabaitų.

   Prieš keletą dienų IBM paskelbė savo planus. Jos Blue Gene/Lite, bent jau popieriuje, turėtų pasiekti 360 teraflopų spartą. Ši mašina turėtų būti pirmuoju žingsniu superkompiuterio, kuris susidoros su vienu petaflopu per sekundę, kūrimo programoje.

   Kuo? Taip, petaflopu. Tai reiškia 10¹⁵ matematinių operacijų per sekundę. Greitai prireiks kurti naujus didelių skaičių pavadinimus.