Vis dar nepakankamai vertiname mažų vandenynų augalų įtaką Žemės klimatui, mano dviejų ką tik paskelbtų mokslinių straipsnių autoriai. Vienas iš šių straipsnių pasirodė žurnale "Journal of Geophysical Research", o kitą skelbia šios savaitės "Nature".

   Pirmojo iš paminėtųjų straipsnių autoriai San Diego (JAV) Okeanografijos instituto specialistai Robertas Frouinas ir Samas Iacobellis sukaupė daug palydovinių nuotraukų, kuriose matyti fitoplanktono sankaupos planetos vandenynuose. Kas yra tas fitoplanktonas? Tai laisvai vandenyje kybantys ir negalintys patys judėti mažyčiai augalai, kurie yra svarbiausi vandenynų biomasės gamintojai. Fotosintezės dėka jie ima savo gyvybės palaikymui reikalingą energiją iš saulės.

   Fitoplanktonui priklauso dešimtys tūkstančių organizmų rūšių. Kadangi jie labai priklauso nuo saulės šviesos, šie organizmai gyvena tiktai paviršiniuose jūrų ir vandenynų sluoksniuose, ten, kur dar pasiekia saulės spinduliai. Fitoplanktoną aptiksime visose geografinėse platumose - nuo pusiaujo iki ašigalių. Daugiausiai jo yra prie žemynų ir ten, kur į vandenyno paviršių pakyla gyvybės palaikymui reikalingomis medžiagomis prisodrinti giluminiai srautai, pavyzdžiui, prie vakarinių Afrikos ar Pietų Amerikos krantų. Šie organizmai sudaro 99 proc. visų jūrų gyvūnams reikalingų maisto atsargų.

   Palydovinėse nuotraukose gerai matyti pastovios arba laikinos fitoplanktono sankaupos jūros vandenyje. Mokslininkai apdorojo šias nuotraukas naudodami kompiuterį. Viename modelyje buvo įskaitomas fitoplanktono buvimas, kitame ne. Paaiškėjo., kad mikroskopiški organizmai sulaiko ir sukaupia didelę Žemės paviršių pasiekiančios saulės spinduliuotės dalį. Dėl to Žemės temperatūra yra kokiais 0,2-0,4 laipsnio aukštesnė.

   Daug tai ar mažai? Juk niekas negalėtų pajusti tokio nedidelio temperatūros pokyčio. Bet verta pastebėti, kad čia yra kalbama ne apie mūsų individualius pojūčius, o apie vidutinę temperatūrą visame Žemės rutulyje, o tai gamtai jau nėra taip nereikšminga. Yra vertinama, kad per praėjusį šimtmetį planetos temperatūra išaugo apie puse laipsnio ir dėl tokio padidėjimo daug mokslininkų jau skelbia pavojaus signalus.

   Autoriai įspėja dėl galimo dabar cirkuliuojančių idėjų apie anglies dvideginio kaupimą vandenynuose. Tos dujos būtų intensyviau sugeriamos vis augančios fitoplanktono masės, o jis sugertų saulės energiją vis aktyviau. Taigi, vietoj to, kad atšaldytume klimatą, jį dar labiau pašildytume.

   Panašia išvada baigia savąjį straipsnį "Nature" ir Paulis del Giorgio ir Carlos Duarte iš Kvebeko universiteto Monrealyje (Kanada). Jie pabrėžia, kad iki šiol nėra aišku, ar vandenynai daugiau sugeria anglies dvideginio, ar jo pagamina. Iki šiol nepavyko suskaičiuoti, kiek šių pašalina iš atmosferos kvėpuodamas planktonas. Darbo autoriai primena, kad šiuo metu pagrindiniu atmosferoje esančio anglies dvideginio šaltiniu yra laikomos vandenynų gelmės. Jų nuomone, vandenynai irgi gali pagaminti nemažai CO₂, tik nelabai žinoma, kiek dujų patenka iš vandens į orą, o kiek jų vėl sugeria vandenynų augmenija. Tokius skaičiavimus pavyko atlikti atskirose vietose, dažniausiai, prie žemynų, bet kas vyksta atvirame vandenyne nėra aišku.