Meksikoje surastos seniausių iki šiol žinomų Amerikos gyventojų kaukolės. Joms po 13 tūkst. metų, todėl iš naujo įsižiebė ginčas dėl to, kas pirmasis atkeliavo į šį kontinentą. Ir ar tai buvo indėnų protėviai?

   Mūsų rūšis - Homo sapiens atsirado Afrikoje maždaug prieš 200 tūkst. metų. Seniausiems iki šiol rastiems žmogaus kaulams yra apie 120 tūkst.m. Kur kas buvo kolonizuoti kiti žemynai. Europoje šiuolaikinis žmogus atsirado prieš 45 tūkst. m., Australijoje - maždaug prieš 50 tūkst. metų.

   Amerikoje galioja visai kitokia paleontologinė laiko skalė. Čia dėl trijų svarbių priežasčių jau yra svarbus kiekvienas šimtmetis. Pirmiausia, patys seniausi amerikiečiai, vadinamieji kloviai, pasirodė prieš 12 tūkst. metų, kai kiti žemynai jau buvo seniai apgyvendinti. Antra, žmonės į Ameriką atvyko staiga, viena imigracijos banga iš Azijos ir per labai trumpą laiką sugebėjo daug ką sunaikinti. Jau keli šimtai metų po jų atvykimo išnyko beveik visi didieji žinduoliai, iki tol gyvenę šiame kontinente.

   Atrodo, kad kloviai buvo dabartinių indėnų protėviai, o tai papildomai komplikuoja visą reikalą, nes indėnai jau kuris laikas reikalauja, kad aptikti jų protėvių palaikai būtų laidojami pagal jų ritualą, kas - dideliam archeologų nepasitenkinimui - ir yra daroma. Tai reiškia neįkainojamos mokslinės medžiagos praradimą.

   O jeigu žmonės atvyko į Ameriką anksčiau ir tai nebuvo kloviai? Jeigu jie čia atvyko ne iš Azijos, ar bent jau ne per Beringo sąsmauką? Tada pasikeistų viskas - ir iki šiol galiojusi mūsų rūšies plitimo koncepcija, ir indėnų pretenzijos nebetektų pagrindo. Viskas priklauso nuo to, ar istorinės datos pasislinks kokiu šimtu metų į priekį. Atrodo, kad būtent taip dabar ir atsitiko.

   Meksikos Nacionaliniame muziejuje jau šimtą metų guli dešimtys netoli sostinės iškastų skeletų ir kaukolių, priklausiusių pirmykščiams šios šalies gyventojams. Jais seniai niekas nesidomėjo, nors jų išvaizda ir yra gana netipiška. Jų galvos ilgos ir siauros (dolicefalinės) - tikra trumpų ir plačių (brachicefalinių) senųjų Amerikos indėnų kaukolių priešingybė. Kam jos priklausė? Kiek ilgai jos pragulėjo žemėje iki jas iškasant?

   Datavimas šiuo atveju yra labai svarbus. Jeigu tos kaukolės yra senesnės nei 12 tūkst. metų, jos negali būti klovių ir reikės naujai pažvelgti į Amerikos kolonizavimo problemą. Dar neseniai toks tikslus jų amžiaus nustatymas buvo neįmanomas, tačiau dabar radioaktyviosios anglies technika leidžia nustatyti net ir smulkių kaulo nuotrupų amžių. Būtent tokius tyrimus ir atliko Johnas Moores iš Liverpulio ir Silvija Gonzales iš Meksikos. Rezultatas gavosi visai netikėtas - kaukolės pragulėjo žemėje 13 tūkst. metų ir su kloviais jas niekas nesieja.

   Ne visos meksikietiškosios kaukolės yra dolicefališkos, ne visos jos labai senos. Atrodo, kad žmonės atvyko čia dviem bangomis ir priklausė dviems skirtingoms rasėms - ilgagalviams ir trumpagalviams. Ir kad vėliau jie nesimaišė tarpusavyje. Dalis kaukolių tikrai priklauso kloviams, bet kitos - ilgosios kaukolės tikrai ne jų.

   "Manome, kad senesnioji rasė galėjo per Ramiojo vandenyno salas ir Kaliforniją atvykti čia iš šiandieninės Japonijos," sako Gonzales.