Į dykumą grįžta gyvenimas! Sachara nustojo plėstis ir pradėjo po truputį trauktis atgal - nustatė Chriso Reijo vadovaujami mokslininkai iš Amsterdamo Laisvojo universiteto. Jų rezultatai yra labai netikėti, nes iki šiol buvo tvirtinama, kad Afrikoje dykumos plečiasi labai sparčiai, o bet kokie bandymai stabdyti šį procesą nepavykdavo.

   Iš palydovų padarytų nuotraukų analizė rodo, kad devintojo dešimtmečio pabaigoje dykumos plėtra sustojo, o vėliau ji pradėjo trauktis. "Jei tai būtų buvęs tik trumpalaikis periodas, nebūčiau išdrįsęs skelbti tokią prieštaringą hipotezę, tačiau praėjus daugiau kaip dešimtmečiui aiškiai matyti, kad į regionus, kurie anksčiau buvo vienas smėlis, grįžta gyvybė", sako Reijis.

Sacharos traukimasis pirmiausiai buvo pastebėtas Mauritanijoje

   Jo nuomone, geriausiai augmenijos sugrįžimas pastebimas 6 tūkst. km ilgio Sahelio - pusdykumės, besiribojančios su Sachara - ruože. Tai, ką palydovai rodo iš didelio nuotolio, galima nesunkiai pastebėti plika akimi būnat vietoje. Smėlio kopos žolelė po žolelės, krūmas po krūmo yra lėtai stumiamos į šiaurę. Galbūt tai dar nėra tokia vešli žaluma, kaip savanoje, bet po truputį pradeda augti netgi medžiai, kuriems reikia kur kas daugiau drėgmės.

   Į rajonus, iš kurių Sachara pasitraukė, vis dažniau grįžta žmonės. Taip yra Mauritanijos pietuose, Burkina Faso šiaurėje, Nigerio ir Čado vidurio rajonuose, didelėje Sudano teritorijos dalyje, o taip pat Eritrėjoje. Šiose vietose du dešimtmečius siautėjo baisi sausra, o dabar vėl didėja sorgo ir soros pasėlių plotai.

   Visa tai galima paaiškinti keliomis priežastimis. Be abejonės, šią tendenciją skatina klimato drėgnėjimas, be to labai svarbu yra tai, kad šių kraštų žemdirbiai pradėjo naudoti naujus žemdirbystės ir gyvulininkystės būdus, kurie nesuardo biologinės pusiausvyros ir nenuskurdina dirvos.

   Ir tai - dar ne visos geros naujienos iš Sacharos dykumos. Kiti, šiuokart rusų, palydovai aptiko Sacharoje didoką upę. Ji buvo aptikta Mauritanijoje, netoli Ataro oazės. Tos upės nerasime jokiame žemėlapyje, nes ji teka kokius 25 m po žeme. Jeigu tekėtu paviršiumi, galėtų aprūpinti vandeniu kokių 50 tūkst. gyventojų miestą. Kas žino, gal kada nors taip ir bus, nes gręžiniai patvirtino jog palydovas nemelavo, o, mokslininkų nuomone, tokių požeminių upių Sacharoje yra ir daugiau. Jos gali padėti paversti milžinišką dykumą gyvybe pulsuojančiu kraštu, kokiu ji buvo prieš penkis tūkstančius metų, kai atsirado senovės Egiptas.