Garsusis ledynas, esantis Kilimandžaro kalno viršuje, dar niekad nebuvo patekęs į tokią bėdą, kaip dabar. Tam ledynui, pagal naujausius mokslininkų paskaičiavimus, jau dvylika tūkstančių metų, bet jo dienos jau suskaičiuotos. Tai pranešė tarptautinė mokslininkų grupė, kuri atlieka tyrimus Kilimandžaro viršūnėje įsikūrusioje meteorologijos stotyje.

   Tyrimai parodė, kad ledyno tirpimo greitis žymiai viršija tai, kokiu greičiu čia atsiranda naujas sniegas. Šioje Afrikos dalyje drėgnas laikotarpis tetrunka tik nuo kovo iki gegužės, todėl 5 tūkst. m aukštyje iškrinta gausus sniegas. Likuisą metų dalį Afrikos saulė ir sausas rytų vėjas negailestingai naikina sniegą kalno viršūnėje.

   Tokia padėtis trunka jau šimtą metų. XX a. pradžioje Kilimandžaro ledynas užėmė apie 12 kvadr. km, o šiandien jo plotas tėra 2,6 kvadr. km ir toliau sparčiai mažėja. Kasmet ledynas atsitraukia vidutiniškai 0,5 m. Jei tai bus ir toliau, Kilimandžaro ledyno neliks jau po kokių dviejų dešimtmečių.

   Išsigandę tokių ledyno nykimo tempų mokslininkai nutarė kuo greičiau atlikti dar vieną darbą: ištirti ledo klodus ir juose perskaityti Afrikos klimato istoriją. Atlikti šeši gręžiniai, kurių gylis buvo apie 50 m. Gautieji ledo bandiniai leido nustatyti, kad prieš 10 tūkst. metų klimatas Afrikoje buvo kur kas drėgnesnis nei šiandien. Sachara buvo žaliuojantis kraštas, o jos viduryje esantis Čado ežeras buvo didesnis už šiandieninę Kaspijos jūrą. Visų Afrikos ežerų vandens lygis buvo apie 100 m aukštesnis nei dabar.

   Pirmoji krizė prasidėjo prieš 8,3 tūkst. metų. Sausra tuomet truko 500 metų. Maždaug tuo pat metu pasaulyje vyko neolito revoliucija - žmonės pradėjo dirbti žemę, auginti gyvulius ir statyti miestus. Kitas, Kilimandžaro lede užrašytas katastrofiškos sausros laikotarpis įvyko maždaug prieš 5,3 tūkst. metų. Tuomet klimato pokyčiai sunaikino daug klestinčių kraštų, o žmonės pradėjo telktis didžiųjų upių slėniuose. Tada atsirado pirmosios centralizuotos valstybės Egipte ir Mesopotamijoje.

   Ledas taip pat leidžia sužinoti, kad maždaug apie 1270 m. šiaurės pusrutulyje prasidėjo mažasis ledynmetis, kurio kulminacija Europoje buvo XVII amžiuje. Šaltasis laikotarpis baigėsi tik apie 1850 m., ir nuo to laiko temperatūra Žemėje iš lėto auga. Kuo ji didesnė, tuo mažiau ledo lieka aukščiausioje Afrikos viršūnėje.