Slonovicų kaime netoli Krokuvos aptiktos beveik 6 tūkst. metų senumo kapavietės. Kadaise jos panėšėjo į piramides, bet dabar jų nebematyti - žemėje galima išskirti tik nedaugelį buvusių sienų pėdsakų.

   Įspūdingiausiu priešistorinių statinių buvimo įrodymu yra akmeninės laidojimo kameros su jose saugotais valdovų palaikais. Didžiausia iš tų kamerų yra elipsės formos, jos dydis yra 6x3 m, o sienos iš kalkakmenio blokų, papuoštų granito apdaila. Pastarąją statytojai turėjo atsigabenti net iš Tatrų kalnų, o tai, naudojantis vien apvaliais mediniais rastais, nebuvo labai lengva.

   Kitame pastate rastos trys kameros, matyt priklausiusios tėvui, motinai ir jų vaikui. Tai yra archeologijos naujiena, nes paprastai tuo metu šeimos laidotos vienoje kameroje. Dar daugiau, vyro kameroje archeologai rado varinį durklą - Europoje tokie radiniai yra labai reti. Kituose dviejuose kapuose tyrėjai aptiko daug sidabro vielos - matyt tai medinio sarkofago, kuriame buvo palaikai, likučiai.

Senesni nei Egipto piramidės statiniai

   Kadaise patį didžiausią įspūdį darė pačios "piramidės". Jeigu galėtume persikelti į pirmąją IV tūkstantmečio pr.Kr. pusę, būtume nustebinti jų dydžio. Tai buvo septyni vienas greta kito stovintys statiniai, kurių ilgis buvo nuo 40 iki 120 m. o aukštis ne mažesnis kaip du-trys metrai. Sienos buvo iš medinių rastų, sustatytų vienas prie kito. Tikėtina, kad viską dengė medinis stogas. Tik vienas iš ųių statinių - pats didžiausias, apie 120 m ilgio - papildomai buvo apipiltas žeme.

   Taip atrodė lenkiškos "piramidės". Jos niekuo nepriminė egiptietiškųjų. Turėjo pailgos trapecijos formą, o įėjimas buvo platesnėje rytinėje trapecijos pusėje. Už keleto metrų buvo laidojimo kamera. Statinys dar kelias dešimtis metrų tęsėsi į vakarus, o jo plotis vis mažėjo.

   Tuo metu panašios gigantiškos struktūros statytos ne tik Slonovicuose. Nuo VII iki II tūkst. m. pr. Kr. visos Europos gyventojai sukūrė dešimtis tūkstančių milžiniškų statinių iš medžio, akmenų ir žemės. Keli šimtai metų anksčiau neibuvo pastatytos Slonovicų "piramidės" Karnake, Prancūzijoje atsirado 2 tūkstančių daugelį tonų sveriančių akmenų alėja, o dar po kelių šimtų metų Pietų Anglijos gyventojai pradėjo statyti Stonehenge'ą. Egipte tuomet niekas dar nė nesvajojo apie piramides.

Kas pastatė kapavietes?

   Megalitų statytojų protėviai gyveno Europoje dar tais laikais, kai maistas buvo randamas medžiojant ir renkant laukinius augalus. V tūkstantmetyje pr.Kr. jie susidūrė su žemdirbių gentimis, atkeliavusiomis iš pietų. Tie žmonės mokėjo dirbti žemę, auginti naminius gyvulius ir deginti keraminius gaminius. Daug amžių trukusioje kultūrų sąveikoje pakito gyvenimo būdas. Medžiotojai ir rinkėjai virto sunkiai dirbančiais žemdirbiais.

   Naujas gyvenimo būdas įtakojo ir naujos religijos atsiradimą - atsirado vaisingumo kultas. Viena šio kulto išraiškų ir yra megalitai. Juos statė žemdirbiai naudodamiesi raginiais kauptukais, mediniais kastuvais, iš karklų nusipintais krepšiais ir titnaginiais peiliais.

   Skirtingai nei akmeniniai to meto statiniai Prancūzijoje, Ispanijoje ar Anglijoje, Slonovicų kapinynai neišliko. Jie įspūdingai atrodė tik kokius 100-200 metų, kol medis nesupuvo ir visa konstrukcija nenuvirto. Po to viskas atsidūrė po žeme ir buvo užmiršta ištisiems 5 tūkstančiams metų. Tik devintajame dešimtmetyje Lenkijos Mokslų akademijos archeologai aptiko pirmąją kapavietę. Iki šiol jų rasta šešios.

Kas čia palaidotas?

   Viduramžių Anglijos gyventojai buvo įsitikinę, jog akmenines konstrukcijas pastatė savo karaliams milžinai. Bet iš to, kas buvo rasta Slonovicuose, aiškėja, kad čia palaidoti žmonės nebuvo nei už mus didesni, nei geriau sudėti. Dažniausiai tokiuose kapuose randami palaikai priklauso 35-65 m. amžiaus, 160-165 cm ūgio vyrams. Pačiuose Slonovicuose, dėl didelio dirvos rūgštingumo palaikai išliko labai blogai.

   Iš visko sprendžiant, archeologai čia aptiko ištisos valdovų dinastijos nekropolį. Kapavietės vietą pabrėžia vėlesniųjų amžių radiniai. Netgi ir po 200`m., kai mediniai pastatai jau buvo išnykę, žmonės vis dar prisiminė tos vietos reikšmę ir greta laidojo savo mirusiuosius.

Kodėl statytos "piramidės"?

   Megalitų statybos metais viešpatavęs vaisingumo kultas atsispindėjo tikėjime, kad po mirties viskas atgimsta. Buvo taip pat tikėta, kad žmonės atgimsta gyvenimui kitame pasaulyje. Archeologų nuomone, didelis piramidės formos kapas rodė kelią, kuriuo turėjo eiti mirusysis, kad atgimtų savo protėvių gyvenamame pasaulyje.

   Tuo galima paaiškinti ir pačios "piramidės" formą. Pirmųjų megalitų statytojų protėviai - pirmieji žemdirbiai, gyveno pailguose namuose. Todėl jų palikuonys tikriausiai tikėjosi, jog palaidoję savo mirusiuosius valdovus panašios formos kape, palengvins jų kelią į protėvių šalį.