Tunguska: meteoritas ar sprogimas iš apačios
Tunguskos sprogimas, vieną 1908 m. rytą nuniokojęs milžinišką nuošalios Sibiro taigos plotą, galėjo būti sukeltas ne iš kosmoso, o iš Žemės gelmių. Nors po to mistiškojo sprogimo neliko jokio kraterio, 2100 kvadratinių kilometrų plote jis išdegino ir išvartė medžius. Diduma mokslininkų sutaria, kad taip galėjo atsitikti dėl kelių kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus susprogusio kosminio objekto ir ginčijasi tik dėl to, ar tai buvo kometa, ar meteoritas.
Bet tyrėjams nuostabą kelia kai kurios neaiškios aplinkybės ir tas faktas, kad neliko jokių susprogusiojo objekto pėdsakų. Wolfgangas Kundtas iš Bonos universiteto (Vokietija) sako: "Jei ekspertai beveik šimtą metų nesutaria dėl vienos iš dviejų priežasčių, tikriausiai iš tikrųjų įvyko visai kas kita".
Trečioji išeitis buvo Kundto pristatyta Londone vykusioje konferencijoje. Jis suskaičiavo, kad panašų katastrofišką rezultatą galėjo sukelti greitas 10 mln. tonų metano dujų išsiskyrimas į atmosferą. Dujos galėjo būti išmestos į 200 km aukštį, išstumdamos į šonus orą, išvarčiusį medžius. Po to kokia nors kibirkštis galėjo paversti dujas milžinišku ugnies kamuoliu.
Ši teorija leistų paaiškinti neįprastai šviesias naktis, prasidėjusias parą prieš Tunguskos sprogimą ir besitęsusias kelias naktis po jo. Metano dujos galėjo padėti susidaryti mažiems ledo kristalams, kurie pateko aukštai į atmosferą ir atspindėjo saulės spindulius. Kundtas taip pat nurodo, kad šioje vietoje mokslininkai stebėjo 4 val. Trukusį radono dujų išsiskyrimą, kas liudytų, jog po žeme yra ir daugiau įvairių dujų. Tunguska yra viduryje senovinės vulkaninės zonos.
Panašią teoriją neseniai Maskvoje vykusioje konferencijoje pristatė ir rusų geologas Vladimiras Jepifanovas. Jis dar atkreipia dėmesį į tai, kad greitai besiplečiančios dujos atšaldavo, o tuo galima paaiškinti tą faktą, kad sprogimo centre medžiai liko nesudegę.
Panašūs dujų sprogimai nėra naujiena, nors toks didelis ir nebuvo iki šiol stebėtas. 1994 m. prie Cando, Ispanijoje sprogimas paliko seklų kraterį ir išvartė 20 m aukščio medžius. Pradžioje ir čia ieškota kosminių priežasčių, tačiau vėliau suprasta, kad dėl visko kaltos sprogusios dujos.
Tačiau lieka dar viena keista aplinkybė, kurios nepaaiškina nei viena teorija. Anglies izotopų datavimą atlikę geologai rado, kad Tunguskos dirvoje yra tiek daug anglies-14 izotopo, jog atrodo, jog ši vieta persikėlė iš ateities. Vienintelis galimas paaiškinimas būtų branduolinės bombos ar variklio sprogimas, bet 1908 m. Rusija vargu ar galėjo bandyti atomines bombas. Tyrimus atlikęs geologas Larsas Franzenas juokauja: "Galgi tai vis tik buvo kosminis laivas"
