Jeigu kam nors pavyktų pagaminti kvantinį kompiuterį, jis tą pačią dieną taptų labai gerbiamu žmogumi tarp mokslininkų, tiriančių dirbtinio intelekto problemas. Dabar fizikai sugalvojo dar vieną algoritmą, kurį pritaikius kvantiniai kompiuteriai galės labai greitai aptikti raštus iš pažiūros visiškai chaotiškuose vaizduose.

   Šiandieniniai kompiuteriai apdoroja informaciją, kuri yra vaizduojama įtampomis atitinkančiomis 1 ir 0. Kvantiniame kompiuteryje bus panaudotas keistas reiškinys, vadinamas superpozicija, kuomet vienu metu, priešingomis kryptimis besisukančios dalelės sudaro vadinamuosius kvantinius bitus arba kubitus. Iš esmės kubitai gali tuo pat metu reikšti ir vienetą, ir nulį, todėl juos galima naudoti vienu metu atliekant du skaičiavimus. Didėjant kubitų skaičiui, skaičiavimų sparta auga eksponentiškai, todėl 200 kubitų kompiuteriai galės iškart atlikti daugiau skaičiavimų, nei yra atomų Saulėje.

   Bet iki šiol pats tobuliausias, IBM sukurtas kvantinis kompiuteris pasitenkina tik 7 kubitais ir yra negeresnis už kišeninį kalkuliatorių. Mokslininkai tikisi, kad didesni kvantiniai kompiuteriai galės labai operatyviai padalinti bet kokį skaičių į jį sudarančius pirminių skaičių daugiklius - šito reikia norint iššifruoti slaptus kodus.

   Bet, be kodų iššifravimo kvantiniams kompiuteriams numatoma stebėtinai nedaug kitų taikymų. Todėl visus sudomino naujiena, kad Ralfas Schuetzholdas iš Vankuverio (Kanada) universiteto sukūrė naują vaizdų apdorojimo algoritmą.

   Vaizdų apdorojimas yra labai svarbi dirbtinio intelekto tyrimų dalis. Jeigu žmogus, žvilgtelėjęs į greta pateikiamą piešinį, iškart aptiks jame šachmatų lentą, dabartiniams kompiuteriams tokia užduotis yra labai varginanti. Vaizdų atpažinimas yra svarbi sudėtinė žmonių intelekto dalis.

   Vaizdus apdorojantis klasikinis kompiuteris naudoja vadinamąją Fourier transformaciją, vaizdą aprašančią įvairių dažnių kalba. Bet tai yra lėtas, "nuoseklus" procesas; programa, prieš pereidama prie kitos duomenų grupės turi iki galo apdoroti prieš tai buvusią.

   Naujasis Schuetzholdo algoritmas pasitelkia kvantinio kompiuterio sugebėjimą daryti daug darbų vienu metu, todėl kompiuteris iškart apdorotų daug vaizdo eilučių. Kubituose saugodamas milžiniškus vaizdo informacijos duomenų kiekius, jis didelius vaizdus galėtų įvertinti iš vieno žvilgsnio.

   Vienas tokio algoritmo taikymas galėtų būti karinė oro žvalgyba, pavyzdžiui, kai jūsų lėktuvas skrenda virš mūšio lauko ir tam, kad aptiktumėte tanką, tėra vos kelios sekundės.