Bakterijos, amebos, kirminai, blusos, erkės - visi kur kas mieliau stipriąją, o ne silpnąją lytį. Kodėl? - Nes patinai, paprasčiausiai, yra didesni, sako britų mokslininkai.

   Kai karinis korespondentas nori pabrėžti kautynių žiaurumą, jis rašo "žuvo ir moterys", "žuvo 7 tūkst. žmonių, tarp jų daug moterų". Vyrų žuvimas yra laikomas natūraliu dalyku. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad tai yra normalu, "juk vyrai sukelia karus ir jų metu žūva". Patys kalti.

   Lyg ir panašu į tiesą. Bet vyrai anksčiau ir dažniau miršta ne tik karo metu. Eismo įvykių metu, dėl žmogžudysčių, dvikovų, muštynių ir savižudybių mirusį didesnį vyrų skaičių gal dar galima aiškinti didesniu jų polinkiu į riziką. Bet kodėl vyrai dažniau miršta ir dėl infekcinių ligų bei parazitų? Ir nepriklausomai nuo to, ar jie yra jauni, ar seni.

   Britų universiteto Stirlinge mokslininkai sako suradę to paaiškinimą. Tiesa, savo analizėje, apimančioje daug įvairių žinduolių (pradedant šikšnosparniais ir baigiant raganosiais), jie neatsižvelgė į mūsų rūšį, bet daugelį jų išvadų galima pritaikyti ir žmonėms. Moore ir Wilsonas nustatė, kad daugelio žinduolių patinai kur kas dažniau užsikrečia bet kokiais parazitais, ar tai būtų mikrobai, ar nariuotakojai. Bet didžiausias netikėtumas jų laukė tada, kai pabandė to užkrato dažnį palyginti su stipriosios lyties ypatos dydžiu. Paaiškėjo, kad kuo didesnis yra patinų ir patelių dydžio skirtumas, tuo dažniau patinus apninka parazitai.

   Mokslininkai pasiūlė dvi šį fenomeną aiškinančias hipotezes. Pirmasis įtarimas krito ant testosterono - hormono, laikomo vyriškumo simboliu. Tos rūšys, kuriose patinai yra kur kas didesni už pateles (pvz., elniai), paprastai yra poligaminės. Elnias turi dėl patelių kovoti su daugeliu konkurentų, o kovai jį užkaitina būtent testosteronas. Ir kuo patinas yra didesnis, tuo daugiau jis turi to vyriškojo hormono. O jau prieš keliasdešimt metų buvo aptikta, kad testosteronas mažina organizmo atsparumą. Pavyzdžiui, kastratai gyvena vidutiniškai 15 metų ilgiau, nei šitaip nesužaloti vyrai. Jų tikimybė sulaukti šimto metų yra tuo didesni, kuo anksčiau jie neteko savo kiaušidžių.

   Moore ir Wilson nutarė patikrinti šią, atrodytų, abejonių nekeliančią hipotezę. Pasižiūrėjo, kaip yra su tomis negausiomis žinduolių rūšimis, kuriose didesnės yra patelės. Šiuo atveju patinai yra mažesni, bet jų kraujyje testosterono tankis yra netgi didesnis. Pasirodė, kad šiose rūšyse nuo parazitų labiau kentėjo gražioji lytis. Britai taip pat nustatė, kad didesnės gyvūnų rūšys serga dažniau nei mažesnės. Taigi, viską lemia ne testosteronas, o dydis.

   Kodėl taip yra? Pirma, sako mokslininkai, jei kas yra didesnis, tai jis tampa geresniu taikiniu parazitams. Antra, didžkiai ėda daugiau, todėl turi daugiau progų praryti ką nors netinkamą. Trečia, kiekviena būtybė turi ribotą energijos atsargą, kurią galima sunaudoti arba kūnui didinti, arba stiprinant apsauginį mechanizmą.