Amerikiečių archeologai pareiškė atradę vietą, kur bronzos amžiuje prasidėjo tikra technologinė revoliucija. Trečiame tūkstantmetyje pr. Kr. Jordanijoje gyvenusių metalurgų dėka bronziniai įrankiai staiga labai atpigo ir pasidarė visiems prieinami.

   Visi didieji atradimai pradžioje yra nepakankamai vertinami. Aštuntajame dešimtmetyje tūlas britų inžinierius, dirbęs Jordanijoje, aptiko dykumoje, už 50 km nuo Negyvosios jūros, archeologinę radimvietę. Pranešė apie ją vietiniams pareigūnams, tie įtraukė Khirbet Hamra Ifdan į savo sąrašus ir visi užmiršo apie tai 20 metų.

   1990 m. jaunas doktorantas Russelas Adamsas nusprendė duomenis apie šią radimvietę įtraukti į savo rašomą disertaciją, skirtą ankstyvajam bronzos amžiui Jordano slėnyje. Kadangi informacijos pavyko rasti nedaug, nutarė ją susirasti pats. Du trumpus kasinėjimų sezonus nutraukė Persų įlankos karas, tačiau Adamsas jau žinojo, kad aptiko "aukso gyslą". Apie tai, ką jam pavyko rasti, jis dabar pranešė žurnale "Antiquity".

Virš 12 mln. peilių

   Tuo "auksu" išties buvo bronza - vario ir cinko lydinys. Radimvietės tyrinėtojai pavadino ją "Ankstyvojo bronzos amžiaus Silicio Slėniu". Kaip mūsų pasaulį pakeitė Kalifornijoje padaryti išradimai, taip ir prieš 5000 metų Khirbet Hamra Ifdan pradėta metalinių daiktų gamyba sukėlė revoliuciją žmonių gyvenime.

   Ten archeologai atrado tūkstančius metalinių daiktų ir metalo apdirbimo įrenginių: akmeninių kūjų, skirtų rūdai smulkinti, liejimo formų, vamzdelių kalvio dumplėms. Vienoje vietoje veikė ne mažiau kaip 13 nepriklausomų dirbtuvių, kasmet perdirbdavusių kelis šimtus tonų metalo. Tokio kiekio būtų pakakę pagaminti mažiausiai 12 mln. bronzinių peilių, svėrusių po 30-40 g kiekvienas.

Jaguaras kiekvienuose namuose

   Ankstyvasis bronzos amžius, tai laikotarpis, kuomet metalai dar nebuvo plačiai paplitę. Daugelis įrankių buvo gaminami iš akmens - titnaginiai peiliai buvo pigesni, o gerai išgaląsti pjovė lyg skustuvas. Pirmieji bandymai paversti žalią vario rūdą rausvu metalu turėjo būti laikomi magišku menu. Metaliniai įrankiai, ginklai ir papuošalai buvo labai vertinami - juos galėjo turėti ne kiekvienas. Reiškė tam tikrą visuomeninį statusą, panašiai kaip šiandien Jaguar markės automobilis.

Bronzinis kirvis

   Įsivaizduokime akimirkai, kad Jaguarai kainuoja tiek pat, kiek seni žiguliai, ir kad kiekviena šeima gali juos nusipirkti. Pasaulis apsiverstų aukštyn kojomis. Pagal automobilį jau nebenustatytume, kas turi pinigų ir dirba banke, o kas ne. Būtent tokią revoliuciją ir sukėlė metalurgai iš Khirbet Hamra Ifdan. Bronzinius kirvius, kaltus, peilius ir papuošalus galėjo įsigyti kiekvienas.

   Didelės metalurgijos įmonės, buvusios Jordano slėnyje, reiškia, jog to regiono visuomenėje turėjo įvykti svarbūs pokyčiai. Jau nebe kiekvienas gaminosi jam būtinus buities įrankius. Atsirado specialistai, kurie tai darė ir geriau, ir pigiau. Khirbet Hamra Ifdan rastų daiktų analizė liudija, kad egzistavo tobula kokybės kontrolės sistema. Tie specialistai tikriausiai dirbo ištisą dieną, todėl jiems nebelikdavo laiko nei žemės dirbimui, nei gyvulių auginimui. Taip pat atsirado grupė prekeivių, pardavinėjusių dirbtuvių produkciją tolesniuose dabartinio Izraelio, Egipto, o gal ir kitų Viduržemio jūros regionų taškuose.

   Panašiai, kaip Silicio Slėnyje, Jordano pakrantėse prieš 5 tūkst. metų buvo nuolat kuriamos naujos technologijos. Išradingumą labai skatino daug vienoje vietoje susitelkusių dirbtuvių. Pirmąkart metalo rūda pradėta kasti nuožulniose kasyklose, nors anksčiau ji būdavo išgaunama tik vertikaliose šachtose. Atsirado nauji rūdos lydymo būdai. Čia taip pat išmokta gaminti medžio anglis, kuri yra efektyvesnis kuras už medieną.

Katastrofa

   Nuoseklūs vietos tyrinėjimai parodė, kad ir ankstyvajame bronzos amžiuje, kaip ir dabar, technologijos atsiradimas sukėlė ekologinę katastrofą. Masiška medžio anglies gamyba privedė prie staigaus miškų išnykimo, todėl medieną tekdavo gabentis iš toli. Bet buvo ir teigiamų pokyčių. Spartus visuomenės praturtėjimas sukėlė pokyčius žemdirbystėje; pradėta sodinti alyvmedžius ir gaminti alyvą bei veisti vynuogynus ir gaminti vyną.

Bronzinio kirvio liejimo forma

   Apie 2700 m. pr.Kr. Khirbet Hamra Ifdan dirbtuves sunaikino žemės drebėjimas. Dirbtuvės veikė dar kelios dienos ar net kelios valandos iki šios katastrofos. Archeologai lygina šią vietovę su Pompėja, kurią puikiai užkonservavo vulkano išsiveržimas. Retai pasitaiko, kad radimvietė liktų neapnaikinta vagišių. Todėl Khirbet Hamra Ifdan tyrinėjantys San Diego ir Bochumo universitetų archeologai netgi susikūrė naujas tyrimų technologijas. Vietovės plane jie nužymėjo visus virš 70 patalpų rastus daiktus. Šitaip buvo įmanoma geriau atsekti visus gamybos procesus.

   Iki šiol nerasta šio priešistorinio "fabriko" darbininkų gyvenamų namų. Taip pat nežinome, kam fabrikas priklausė - archeologai nerado rūmų ar kitų monumentalių pastatų. Težinome tik tai, kad visas kompleksas buvo labai kruopščiai suplanuotas. Jis buvo įrengtas gynybinėje aukštumoje, nes tokie turtai turėjo labai masinti pavydžius kaimynus.