Naujos, kontroversiškos studijos autoriai tvirtina, jog nafta susidaro ne iš žuvusių augalų bei gyvūnų, o iš paprasčiausių uolienų. J.Kenney, vadovaujantis naftos paieškų firmai iš Hiustono Gas Resources, mano, jog angliavandeniliai susidaro iš neorganinės anglies ir vandens šimtų kilometrų gylyje veikiant ten vyraujantiems milžiniškiems slėgiams ir temperatūroms. Jis ir trys jo kolegos rusai teigia, kad taip susidarė visa žinoma nafta.

   Naftos ieškantys geologai jau ir seniau sutiko, kad dalis išteklių susidaro būtent taip, bet jie neigia, kad nafta negali susidaryti seklesnėse uolienose iš organinių medžiagų. Brianas Bristeris iš New Mexico Šachtų ir mineralinių resursų biuro sako, kad tvirtinti, jog visa nafta susidaro iš suslėgtų uolienų, yra tapatu visos šiuolaikinės organinės chemijos ir petrochemijos pasiekimų neigimui.

   Vadovėliuose yra rašoma, kad didžioji naftos dalis susidarė per milijonus metų iš organinių medžiagų, patekusių į nuosėdines uolienas ir kaitinamų nuo 75 iki 200 ^oC temperatūroje. Negiliai esančias organines medžiagas mikrobai dalinai paverčia angliavandeniliais, o kas liko angliavandeniliais virsta gilesniuose sluoksniuose veikiami slėgio ir temperatūros. Komerciniai naftos laukai paprastai glūdi 500-700 m gylyje, o patys giliausi gręžiniai siekia 6 km. Manoma, kad giliau 10 km nėra nei naftos, nei dujų.

   Kenney ir jo grupė yra vieni iš nedaugelio kitaip manančių. Savo straipsnyje jie tvirtina, kad nedideliuose slėgiuose susidarys tik metanas, o ne sunkesnieji, naftą sudarantys angliavandeniliai. Sunkesnieji junginiai darosi stabilūs tik slėgiui pasiekus apie 30 000 atmosferų, atitinkančių apie 100 km gylį. Todėl jie sako, kad nafta atsiranda ne mažesniame kaip 100 km gylyje.

   Savo laboratorijoje jie sugebėjo pademonstruoti, kad šiose sąlygose kaitinant geležies oksido, marmuro ir vandens mišinį iki 900 ^oC, susidaro sunkieji angliavandeniliai. Dėl šio rezultato chemikai nesiginčija, bet ortodoksiniai geologai negali pritarti Kenney išvadai, kad nafta negali susiformuoti mažesniame gylyje iš organinės medžiagos vien dėl to, kad čia sunkieji angliavandeniliai nėra stabilūs.

   Netgi, jei Kenney tik dalinai teisus, verta pradėti naftos paieškas visai naujose vietose. Gali būti, kad giliau po žeme mūsų laukia dar neatrasti didžiuliai naftos telkiniai.