Šiuolaikinis žemės ūkis nebegali savęs išlaikyti. Tokią nedžiugią išvadą galima padaryti susipažinus su per pastaruosius septyniasdešimt metų fermose naudojamos energijos resursų studija.

   Studijoje yra nurodoma, kad 1927 m., kuomet ariama dar buvo į plūgą įkinkytais arkliais, 60 proc. laukuose sunaudojamos energijos buvo gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau 1996 m., kada traktoriai jau seniai buvo pakeitę darbinius arklius, atsinaujinantys šaltiniai teikė tik 9 proc. energijos.

   Arklių ir traktorių energijos panaudojimo efektyvumai yra nepalyginami. Švedijos Žemės ūkio universiteto Uppsaloje bendradarbiai Torbjiornas Rydbergas ir Janas Jansenas nustatė, kad ariantis lauką traktorius sudegina kurą, kuriame yra 67 proc. daugiau energijos nei šiene, kurį suėstų tą patį lauką suaręs arklys.

   Traktoriai sunaudoja daugiau energijos, nes jie gali dirbti ir vėlai rudenį, kuomet dirva yra drėgnesnė. Būtent ši technologinė detalė nulėmė tai, kad dabar žemdirbiai viename hektare pagamina 2,4 karto daugiau maisto produktų negu trečiajame dešimtmetyje. Bet to kaina yra 13 kartų didesnės energijos sąnaudos.

   Mokslininkai ištyrė atskiruose procesuose sunaudotą energiją panaudoję naują, "energijos analize" vadinamą būdą. Derindami ekonominę statistiką ir energijos srautų analizę jie suskaičiavo pradinę saulės energiją, sukauptą ariamojo lauko elementuose. Greta traktoriui reikalingo kuro ir arkliui būtino pašaro, tokia analizė įskaito ir ne tokius akivaizdžius komponentus, pavyzdžiui, energija, reikalinga pagaminti traktoriaus atsarginėms dalims ar arklio pakinktus bei traktorininko namų šildymui sunaudojama energija.

   Labiau įprastinėse studijose dažnai yra laikoma, kad tokių faktorių, kaip žmogaus darbas, energetinės sąnaudos yra nulinės, pabrėžia Rydbergas. "Mes žiūrime į sistemą kompleksiškai," sako jis. "Jeigu norime viską iš pagrindų suprasti, turime atlikti šitokios rūšies analizę."

   Paprasčiausiai išmetus traktorius į sąvartyną ir pakeitus juos arkliais, nieko gero nepasieksime, rašo Rydbergas savo straipsnyje, paskelbtame žurnale "Ecological Engineering". Šitaip tiktai padidės žemės ūkyje sunaudojamos saulės energijos kiekis. Didelė fermose sunaudojamos saulės energijos dalis tenka ūkininkų gyvenimo būdui palaikyti, o arkliai reikalauja kur kas daugiau priežiūros nei traktoriai.

   Dauguma energijos, galų gale, atkeliauja iš Saulės. Augalai ir likusi maisto grandinės dalis sukaupia saulės energiją. Kita vertus, pati planeta irgi kaupia šią energiją organinio kuro formoje. Skirtumas tik tas, kad tie energijos šaltiniai, kurie saulės energiją kaupia tiesiogiai, gali atsinaujinti, o organinis kuras ne. "Tai yra labai svarbus faktorius," sako Rydbergas. "Mums verkiant reikia labiau išsilaikančio save žemės ūkio."