Prieš porą savaičių Indijoje kilo panika pagalvojus, kad buvo panaudotas cheminis ginklas. Į rytus nuo Kalkutos esančiame Sangrampuro mieste dvi dienas lijo žalias lietus, apdrabstęs pastatus ir žmonių rūbus. Kaimiečiai nuskubėjo į šventyklas melstis, o valdžia išplatino perspėjimus, kad leitus gali būti užterštas toksinais ir cheminiu ginklu. Visi lengviau atsikvėpė, kai paaiškėjo, kad lietaus priežastis yra kur kas nekaltesnė. Kaimus bombardavo bitės, o vietoje bombų jos naudojo savo išmatas.

   Tuoj po "bombardavimo" Vakarų Bengalijos mokslininkai nustatė, kad keisti geltonai-žali lašeliai tėra bičių išmatos, pilnos vietinių mango ir kokoso palmių žiedadulkių. Jie paaiškino, kad spalvotą lietų mieste galėjo sukelti masiška didelio Azijos bičių spiečiaus migracija. Kaip ten bebūtų, panika tuojau baigėsi.

   Šia proga galima prisiminti kitą panašią istoriją, kuri įvyko Pietryčių Azijos džiunglėse 1981 m. Tada JAV Pentagonas pareiškė, kad panašus "geltonas lietus", iškritęs atkampiame Laoso ir Kambodžos pasienio rajone, buvo įrodymas to, kad Sovietai panaudojo biologinį ginklą.

   Tada tariamas biologinis ginklas sujudino daug gynybos problemų analitikų ir iššaukė didelį straipsnį laikraštyje "The Wall Street Journal", nagrinėjantį šią grėsmę. Reagano administracija netgi apkaltino SSSR pažeidus ginkluotės ribojimo susitarimus. Indijos mokslininkams prireikė 48 valandų tiesai aptikti, o tada reikėjo laukti iki 1987 m., kol biochemikas Matthew Meselsonas daugelio žmonių pasitenkinimui įrodė, kad geltonasis lietus