Vėl ginčijamasi dėl mobiliųjų telefonų poveikio sveikataiAtsiradus naujiems duomenims, liudijantiems, kad nedidelis mikrobangų lygis gali įtakoti ląsteles, kilo nauja susirūpinimo mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai banga. Atradimas duoda papildomų įrodymų tiems, kurie tvirtina, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė sąlygoja galvos skausmus, nuovargį ir netgi navikų augimą. Dariusz Leszczynski iš Helsinkio Branduolinės saugos tarnybos atrado, kad valandos trukmės mobiliųjų telefonų spinduliuotės dozė veikia daug atskiroje kultūroje auginamų žmogaus ląstelėse esančių baltymų, o pačias ląsteles priverčia susitraukti. ![]() Nors tai nebūtinai reiškia, kad telefonai tiesiogiai kenkia sveikatai, Leszczynski sako, jog jo atrastieji pokyčiai gali paveikti barjerą tarp kraujo ir smegenų, saugantį smegenų ląsteles nuo toksinų ir infekcijos. Dėl jų taip pat gali pasikeisti ląstelių sugebėjimas susinaikinti, kuomet jos yra pažeistos, - apoptoze vadinamas procesas. Nors dėl to neatsiras nei navikai, nei mutacijos, jų tikimybė padidės. Prieš du metus buvęs vyriausias britų ekspertas Williamas Stewartas vadovavo vyriausybinei komisijai, tyrusiai mobiliųjų telefonų įtaką sveikatai. Nors tiesioginio pavojaus sveikatai įrodymų aptikta ir nebuvo, buvo pasiūlyta imtis visų atsargumo priemonių iki bus gauti papildomi įrodymai. Lesczcynskio rezultatai pirmą kartą rodo, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė gali veikti žmogaus ląsteles jų nekaitindama. Iki šiol tokie neterminiai reiškiniai buvo stebėti tiktai kirminuose nematoduose. Bet tos nematodų studijos, atliktos Davido Pomerai iš Notingemo universiteto, irgi nerodė, kad būtų koks nors pavojus sveikatai. Lesczcynskis nustatė, kad spinduliuotė veikia šimtus baltymų, bet daugiausiai dėmesio jis skyrė atradimui, kad ši spinduliuotė aktyvuoja vieno iš baltymų, vadinamo HSP27, gamybą. Šis baltymas garsus tuo, jog blokuoja kitus baltymus, dalyvaujančius apoptozėje. Taip pat yra manoma, kad HSP27 padeda reguliuoti kraujo-smegenų barjero pralaidumą. Baltymas veikia skaidulas, palaikančias ląstelių, sudarančių smegenų kraujagyslių sieneles, formą. Panaudojęs fluorescuojančius dažus, Lesczcynskis parodė, kad apspinduliavus mikrobangomis tos skaidulos išties pasikeičia. Jeigu kraujo-smegenų barjero ląstelės išties susitraukia, į smegenis pateks nepageidaujamos molekulės ir netgi trumpas poveikis galės turėti ilgalaikių pasekmių. |
|