Pastaruosius devynis mėnesius Ameriką kankina baimė, kad teroristai gali griebtis biologinio, cheminio ar radioaktyvaus ginklo. Bet svarbiausioji pamoka, kurią davė rugsėjo 11-oji, yra ta, kad teroristams paprasčiausia yra suorganizuoti žemo technologinio lygio puolimą, pavyzdžiui, pažeidžiant tokius kasdieniškus objektus kaip elektros tinklai, vandens tiekimas, aukšti pastatai ar transporto sistemos. JAV Nacionalinė mokslo taryba parengė išsamią ataskaitą, iš kurios matyti, kad JAV dar tėra labai prastai pasiruošusi gintis nuo tokios rūšies užpuolimų.

   Ataskaitoje sakoma, kad panašūs objektai, kurie gali tapti svarbiausiais teroristų taikiniais ir sukelti chaosą šiuolaikiniuose miestuose, yra labai priklausomi nuo painios ir lengvai pažeidžiamos infrastruktūros. Apsauginės technologijos neegzistuoja arba, paprasčiausiai, nėra naudojamos. Netgi avarinės tarnybos nėra pakankamai aprūpintos kovai su teroristais reikalinga įranga ir pačios nesunkiai gali tapti taikiniu.

   Keli ataskaitos skyriai buvo skirti gana kasdieniškiems pavojams. Energetiniame skyriuje yra pripažįstama, kad nėra daug galimybių, kaip būtų galima apsaugoti elektros tiekimo sistemas nuo jų užpuolimo naudojant, pavyzdžiui, trumpo nuotolio raketas. Decentralizuotoje elektros tiekimo sistemoje beveik nebeliko apsaugininkų, jai trūksta atsarginių dalių ir atsarginių energijos pajėgumų, kuriuos būtų galima įjungti, jeigu sutriktų elektros tiekimo tinklo veikla. Patys tinklai gali visiškai sugriūti, jeigu teroristai iškart atakuotų kelis svarbius tinklo mazgus.

   Visuomenė darosi vis labiau priklausoma nuo elektroninės infrastruktūros, todėl dingęs elektros tiekimas dabar kainuos 4 kartus daugiau nei 1995 m. Užpuolikas gali paleisti raketą į kokią nors atokiau esančią pastotę, laidžios medžiagos juostomis užtrumpinti elektros perdavimo linijas arba įsiskverbti į kompiuterizuotą valdymo sistemą. Ypač jautrūs yra itin didelės įtampos transformatoriai, kurių pakeitimas truktų mėnesiais. Dabartinės valdymo sistemos nesugeba atskirti užpuolimo nuo įprastinės avarijos, todėl nesugebės pakankamai greitai izoliuoti pažeistos vietos.

   Ataskaita kviečia energetikus perimti kariškių naudojamą taktiką ir metodus ir padidinti elektros generavimo ir perdavimo stočių saugą. Ji siūlo naudoti elektros perdavimo linijų apsaugai stebėjimo iš lėktuvų ir palydovų sistemas, labiau decentralizuoti elektros gamybą ir sukurti "inteligentiškesnį" perdavimo tinklą, galintį aptikti ir izoliuoti pažeistąsias vietas.

   Šiuo metu gaisras didesniame pastate gali pasidaryti nevaldomas, jeigu, kartu su dingusia elektra, nutrūktų ir vandens tiekimas. Be elektros miestai darosi pavojingomis ir nepatikimomis vietomis.

   Pati vandens tiekimo sistema irgi yra labai pažeidžiama. Sistemą nebūtų labai sudėtinga užteršti kenksmingomis medžiagomis iš kiekvieno prie jos prijungto namo, taip sukeliant pavojų gretimuose pastatuose esantiems žmonėms. Bet vandens tiekimas JAV tėra stebimas labai mažai. Ataskaita rekomenduoja vandens tiekėjams pradėti naudoti tokius pat sensorius, kokie yra paplitę chemijos pramonėje, ir pasitelkti automatines sklendes, reaguojančias į pasikeitusią ultravioletinės spinduliuotės sugertį vandenyje.

   Papildomoms apsaugos priemonėms reikia papildomų mokslinių tyrimų, nes, pavyzdžiui, dar nėra sensorių, aptinkančių nuodus ore ir galinčių automatiškai išjungti oro kondicionavimo sistemas. Bet ataskaitos autoriai irgi nepasako, kas turėtų mokėti už naujų antiteroristinių technologijų sukūrimą, ypač kuomet yra kalbama apie tokias vartotojus aptarnaujančias pramonės šakas, kaip vandens ir elektros tiekimas, kurių pelnai Amerikoje nėra dideli. Jeigu vyriausybė Vašingtone į ataskaitą pasižiūrės rimtai, vartotojai tikrai galės gyventi saugesnėje visuomenėje, bet mokėti už tai teks jiems patiems.