Planetų ieškotojų varžybose įtampa didėja. Praėjusią savaitę viena grupė apsiskelbė suradusi į saulės sistemą, primenančią mūsiškę, o kita patvirtino pasiekusi dar įspūdingesnių rezultatų - jie aptiko į Žemę panašią planetą, skriejančią apie į Saulę panašią žvaigždę.

   Už Saulės sistemos ribų esančios planetos dabar jau aptinkamos gana reguliariai - iki šiol jų rasta apie 90. Bet astronomai labai norėtų aptikti planetą, kuri būtų panaši į mūsiškę Žemę, ir sužinoti, ar ją įmanoma apgyvendinti.

   Apie toli esančias žvaigždes skriejančios planetos yra per daug blyškios, kad jas būtų galima stebėti tiesiogiai. Vietoj to planetų medžiotojai bando aptikti planetos traukos jėgos įtaką žvaigždės-šeimininkės judėjimui. Bet mažesnių planetų trauka irgi yra sunkiai pastebima, todėl iki šiol šitaip pavykdavo aptikti tiktai Jupiterio dydžio planetas. Tokios planetos yra per didelės, kad jose būtų įmanoma gyvybė.

   Naujosios Zelandijos ir Japonijos mokslininkų grupė, vadovaujama Philipo Yocko, panaudojo visai kitokį, mikrolęšiniu vadinamą būdą. Vienai žvaigždei pralekiant pro kitą, ji užlenkia tolimosios žvaigždės šviesos spindulius tarytum koks lęšis, galintis dešimtis kartų didinti vaizdus. Jeigu fone esanti žvaigždė turi planetų, tokio "lęšio" forma išsikraipys priklausomai nuo planetos judėjimo. Tokiu būdu galima užtikti net ir Žemės dydžio planetas.

   1999 m. Yocko grupė pastebėjo mikrolęšio blyksnį, kuris galėjo būti sukeltas Žemės dydžio planetos, besisukančios apie savo žvaigždę orbitoje, kurios skersmuo yra nuo vieno iki trijų Žemės orbitos skersmenų. Kritikai tada pareiškė, kad blyksnis tebuvo statistikinis triukšmas, tačiau mokslininkai pakartojo skaičiavimus naudodami naują, tikslesnį vaizdų analizės algoritmą ir patvirtino savo pradinę išvadą. Jie sako, kad triukšmo tikimybė yra mažesnė nei 1 procentas.

   Bet konkurentų grupės vis dar nepripažįsta Yocko ir jo kolegų rezultatų. Geoffas Marcy iš Berklio universiteto atsisakė įtraukti planetą į savo sudarinėjamą almanachą (www.exoplanets.org). Paties Marcy pavardė praėjusią savaitę pateko į pirmuosius laikraščių puslapius po to, kai jis, kartu su savo kolega Paulu Butleriu, po 15 metų stebėjimų, pranešė radę sistemą, pavadintą 55 Cancri, kurioje Jupiterio dydžio planeta sukasi apie žvaigždę maždaug tokiame pat nuotolyje, kaip Jupiteris sukasi apie Saulę. Toje sistemoje yra dar dvi milžiniškos dujinės planetos, besisukančios artimesnėse orbitose, bet kompiuterinis modeliavimas liudija, jog 55 Cancri "gyvenamojoje" zonoje gali egzistuoti Žemės dydžio planeta. Ten esančios planetos gali turėti skysto vandens, kas iki šiol aptiktose saulės sistemose buvo retenybė.