Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaida nuolat mini dar vieną grėsmingą ginklą, kurį galėtų panaudoti teroristai: "purviną bombą", tradicinius sprogmenis, sumaišytus su radioaktyviosiomis medžiagomis. Bet kodėl tokį didelį susirūpinimą sukėlė būtent šis ginklas? Kiek daug reikėtų dėl to jaudintis? Pasikeitė ne tiek potencialus teroristų dėmesys purvinosiomis bombomis, kiek tai, jog paaiškėjo, kad jų gamybai reikalingos medžiagos yra visai nesunkiai pasiekiamos. Ir, nors šie įtaisai tikriausiai ir neužmuštų daug žmonių, jie padarytų būtent tai, ko trokšta teroristai: priverstų ilgam evakuoti Londono centrą, Manheteną ar kitus didelių miestų rajonus, į kuriuos yra nuolat nusitaikę minėtieji užpuolikai.

   Įvairių šalių vyriausybės ir JT agentūros ką tik pranešė, kad pasaulyje yra pakankamai daug dingusio cezio-137 ir kitų pavojingų radioaktyviųjų atliekų, todėl pradėta didelė šių pavojingų medžiagų paieškos kompanija.

   JAV paskyrė 25 mln. dolerių tam, jog būtų iššukuota buvusi Sovietų Sąjunga, pats didžiausias pasaulyje panaudotų radioaktyviųjų medžiagų šaltinis. Rusija ir JAV susitarė dėl to, kad bendradarbiaus ieškodami dingusių radioaktyvių medžiagų kitose buvusios SSSR šalyse.

   Iki šiol ekspertai atmesdavo purvinų bombų, galinčių paveikti didesnę teritoriją, panaudojimo galimybę. Iki šiol jokia teroristų grupė nėra jų naudojusi. Todėl antiteroristinės agentūros buvo sutelkusios dėmesį į medžiagas, iš kurių galima pasigaminti branduolinę bombą.

   Dabar situacija pasikeitė, ypač po to, kai JAV buvo suimtas Al-Qaida rėmėjas Jose Padilla. Neaišku, kiek daug jam trūko iki purvinos bombos pagaminimo, bet tai nėra svarbiausias dalykas. Iki šiol dar buvo svarstoma, ar teroristus tokios bombos domina. Dabar abejonių neliko.

   Kitas klausimas, ar jie galės gauti reikalingas sudėtines dalis. Praėjusį mėnesį buvo atsakyta ir į šį klausimą. Paaiškėjo, kad dingo nežinomas skaičius švininių konteinerių, kiekviename kurių buvo po 130 000 gigabekerelių (GBq) arba 3500 Kiuri cezio 137. palyginimui galima pasakyti, kad 1987 m. Brazilijoje iš ligoninės dingus apie 10 000 GBq žuvo keturi sąlytį su medžiagomis turėję žmonės, o dešimtys kitų rimtai susirgo.

   Tie sovietiniai konteineriai buvo pagaminti septintajame dešimtmetyje Moldavijoje, kiekviename jų buvo po 40 g cezio. Jie buvo laikomi sunkvežimiuose ir buvo naudojami sėklos apšvitinimui. Po Sovietų Sąjungos žlugimo sunkvežimiai dingo ir niekas nežino, kas ištiko konteinerius. Žinant, kad cezio radioaktyvaus skilimo pusamžis yra apie 30 metų, kiekviename konteineryje vis dar yra po 52 000 GBq. Reikalus pablogina tai, kad cezis buvo miltelių formos ir jį lengviau panaudoti purvinose bombose.

   Pernai Rusijoje buvo pavogti buteliukai, kiekviename kurių buvo po 13 000 Bq. Be to buvusioje Sovietų Sąjungoje ieškoma 100 dingusių konteinerių su stronciu, kiekviename kurių yra iki 1 500 000 GBq.

   Yra paskaičiuota, kokio ploto teritoriją galima užteršti susprogdinus bombą, sudarytą iš 10 kg TNT ir žirnio dydžio 74 GBq radioaktyvaus cezio. Tokios bombos pakaks pusantro kilometro ilgio ruože radioaktyvaus užteršimo lygį pakelti tiek, kad jis sąlygos po vieną papildomą susirgimą vėžiu 10 000 gyventojų. Esant tokiam taršos lygiui JAV įstatymai reikalauja teritoriją evakuoti ilgam laikui. Todėl psichologinis ir ekonominis poveikis būtų milžiniškas.

   Vienintelio sovietinio cezio šaltinio pakaktų septynioms šimtą kartų galingesnėms bomboms - po 74 000 GBq. Todėl dingusių radioaktyvių medžiagų paieška dabar vykdoma labai rimtai.