Du mėnesiai iki tol, kai Japoniją užklupo didelis žemės drebėjimas, buvo registruojami keisti elektromagnetiniai signalai. Šie signalai patvirtino iki tol skeptiškai traktuotą graikų mokslininkų pranešimą apie signalus, galinčius padėti perspėti apie artėjantį žemės drebėjimą.

   Seismologai jau kelis metus ginčijosi dėl to, galima ar ne numatyti žemės drebėjimą remiantis įtempimo veikiamų uolienų spinduliuojamų elektromagnetinių bangų stebėjimais. Šios idėjos, vadinamos VAN pagal ją pasiūliusių graikų mokslininkų inicialus, šalininkai tvirtina, kad pagal grunto elektrinį ir magnetinį aktyvumą galima numatyti kai kurių drebėjimų vietą, laiką ir dydį.

   Kitiems mokslininkams vis nepavykdavo pakartoti graikų rezultatų. Dabar Seiya Uyedos grupė iš Tokai universiteto (Japonija) paskelbė 2000 m. kovo pabaigoje Izu salose atliktų anomalių Žemės elektrinio ir magnetinio laukų pokyčių matavimų rezultatus. Po poros mėnesių toje vietoje prasidėjo serija drebėjimų. Matuodami itin mažo dažnio elektromagnetines bangas kas 10 sekundžių mokslininkai vietoje antenos naudojo telefono linijas.

   Jie sako, kad geoelektriniai laukai pasižymėjo "aiškiais, neįprastais" pokyčiais. Signalų stipris augo laike ir pasiekė smailę kaip tik prieš prasidedant pirmajam 6,4 balo pagal Richterio skalę drebėjimui. Seiminiam aktyvumui užgesus laukai grįžo prie normalių verčių.

   Grupė taip pat pastebėjo Žemės magnetinio lauko pokyčius, bet šie pokyčiai tesudarė apie vieną milijoninę natūralaus Žemės magnetinio lauko dalį.

   Signalus užregistravo tiktai dvi antenos, kas mokslininkams atrodo gana keista. Jie mano, kad įtempimų sukelti signalai sklido išilgai didelio laidumo kanalų, pavyzdžiui, vandeniu užpildytų plyšių uolienose, todėl signalus buvo galima užregistruoti tiktai tam tikrose vietose.