Gera naujiena aukso ieškotojams. Atrastas paprastesnis būdas, kaip aptikti rūdą, turinčią daug šio brangiojo metalo.

   Sodriausios pasaulyje rūdos yra randamos vadinamosiose porfirinėse nuosėdose, susidarančiose kuomet giliai Žemės plutoje esanti magma išskiria karštus garus ir sūrius skysčius. Jiems kylant aukštyn ir vėstant turtingas metalais, pavyzdžiui, variu ar auksu krovinys nusėda. Kalnakasybos kompanijoms yra labai svarbu, kiek tose nuosėdose yra aukso. "Auksas yra šalutinis produktas, kuris ženkliai padidina rūdos vertę ir apsprendžia, ar rūdyno įsisavinimas bus ekonomiškas ar ne," sako Werneris Halteris iš Šveicarijos Federalinio technologijos instituto Ciūriche.

   Todėl ir vario kalnakasybos kompanijos, ir mokslininkai labai norėtų sužinoti, nuo ko priklauso įvairių metalų santykis šiose nuosėdose ir kaip jį būtų galima išmatuoti. Šiuo metu nustatyti, kiek rūdoje yra aukso galima tiktai išanalizavus didelius kiekius iš gręžinių pakeltos uolienos. Gal būt greitai bus pasiūlytas ir geresnis būdas.

   Atrodo, kad paslaptis slypi išlydytuose kelių mikronų skersmens sulfiduose, kuriuos iš magmos išplauna įkaitę skysčiai. Halterio grupė panaudojo šiuolaikinę masių spektroskopiją ir ištyrė uolienas, paimtas iš Argentinoje esančios vario kasyklos.

   Jie aptiko, kad vario ir aukso kiekiai sukietėjusiuose sulfido rutuliukuose yra tiesiai proporcingi vidutinėms šių metalų koncentracijoms rutuliukus supančioje uolienoje. Todėl kalnakasybos kompanijoms aptikti aukso prisodrintas nuosėdas bus lengviau, nes žemės paviršiuje paimtų bandinių masės spektroskopijos matavimai yra kur kas paprastesni už gręžinius.

   Šis rezultatas taip pat atsako į geologus dominusį klausimą, kodėl taip varijuoja nuosėdų prisotinimas metalais. Sulfido burbuliukai surenka visą magmoje esantį varį ir auksą, todėl jų čia yra 10 000 kartų daugiau nei likusioje magmoje. Mokslininkai mano, kad auksingiausia uoliena atsiranda tada, kai įkaitę skysčiai ištirpdo metalu prisotintus sulfidus ir pakelia juos aukštyn.