Prie Islandijos pakrantės trykštančiuose karštuose vandenyse surasta grupė keistų sutvėrimų, vadinamų archeonais. Tie mikrobai, ko gero, parazituoja kituose… mikrobuose.

   Kuo labiau vystosi technika, tuo geriau biologai įsisąmonina, kiek daug paslapčių dar turi gyvųjų sutvėrimų pasaulis. Ne taip seniai sensaciją sukėlė atradimas, jog ne visi mikroskopiniai sutvėrimai yra bakterijos. Dalį jų, gyvenančią karštuose šaltiniuose, ledynuose ar labai sūriame vandenyje, reikia priskirti naujai Archea grupei. Tokiu būdu, visas gyvasis pasaulis yra dalijamas į tris karalystes: archeonų, bakterijų ir eukariontų (organizmai, turintys ląstelėse branduolį. Prie jų priskiriamos ir amebos, ir žmonės). Dabar paaiškėjo, jog tarp archeonų yra daug daugiau įvairių skirtingų formų, negu buvo anksčiau manyta.

   Grupė Regensburgo universiteto (Vokietija) mokslininkų, vadovaujamų Karlo Stetterio, tyrė organizmus, gyvenančius prie Islandijos krantų, 120 m gylyje, ten, kur aktyvūs vulkanai įkaitina vandenį iki artimos 100 oC temperatūros. Pasirodo, kad ten gyvena vos 400 nm ilgio archeonai. Jie yra tokie maži, kad tikriausiai gyvena kitų archeonų paviršiuje kaip parazitai. Vokiečių mokslininkai pavadino atrastuosius organizmus nanoarcheonais. Jie taip pat mano, kad šių organizmų DNR, sudaryta vos iš 500 bazių porų (palyginimui pasakysime, kad gripo viruse jų yra apie 18 tūkst., bakterijoje - 4,6 mln., o žmogus turi 3 mlrd. bazių porų) ir yra pats mažiausias pasaulyje genomas.

   Nors nanoarcheonai ir labai maži, jie nėra patys mažiausi pasaulyje organizmai. Šiuo požiūriu juos lenkia nanobakterijos, kurių ląstelių skersmuo neviršija 50 nanometrų.