Vandens karasIndijos ir Pakistano konflikte dėl Kašmyro yra dar viena, mažiau žinoma pusė - varžybos dėl vandens resursų naudojimo. Ginčijamasi dėl to, kas kontroliuos Indo, vienos didžiausių pasaulyje upių, sistemą, teikiančią gyvybiškai svarbius vandens resursus dideliems dykumų plotams. Indija grasina nutraukti senai pasirašytą su Pakistanu sutartį dėl bendro upės turtų naudojimo. Pakistano hidrologai perspėja, kad tai sukeltų didelį badą ir dar labiau paaštrintų konfliktą dėl Kašmyro. ![]() Indas ir jo intakai prasideda Indijai priklausančiuose Himalajuose, o po to per Kašmyrą teka į Pakistaną, kur upė maitina pusę šalies drėkinimo sistemų ir leidžia pagaminti apie pusę sunaudojamos elektros energijos. 1960 m. abi šalys pasirašė sutartį, kuri leido taikiai dalintis upės teikiamomis gėrybėmis. Pagal šią sutartį, Pakistanui priklauso visas trijų vakarinių Indo intakų vanduo, todėl Indija negali jo nukreipti kitur. Rytinių intakų vandenį Indija leidžia 450 km ilgio kanalu, einančiu kanalu per dykumą, esančią Pakistano pasienyje. Bet dabar šiai sutarčiai iškilo pavojus. Indijos politikai grasina nutrauksią sutartį, jeigu Pakistanas neužkirs kelio teroristams, pereinančiams sieną į Kašmyrą. Pakistano vyriausybę į tai reagavo labai nervingai, o Kašmyro politikai pradėjo reikalauti pasilikti vandenį šioje teritorijoje. Pakistano vyriausybė skundžiasi, kad nuo gruodžio mėnesio Indija nebeperspėja jos apie upėje kylančius potvynius. Pradžioje sutarties nutraukimas tebūtų simbolinis aktas. Tačiau žemupyje išsidėstęs Pakistanas gali daug pralošti. Sutartis leido jam užsitikrinti tarptautines paskolas hidroenergetikos ir drėkinimo sistemų projektams. Pakistanas pastatė dvi dideles užtvankas, o Indo vanduo drėkina dykumos plotą, kuris yra didesnis nei visa Anglija - tai pati didžiausia planetoje drėkinamoji teritorija. |
|