Europos telekomunikacinių koncernų kritimas darosi vis labiau dramatiškas. Po to, kai balandžio pabaigoje rinkos lyderis Vodafone pranešė apie laukiamo pelno perspektyvas, birža sureagavo į tai padidėjusių šios firmos akcijų pardavimų banga. Britų koncerno akcijų vertė Londono biržoje neteko beveik devynių procentų ir pirmąkart po 1998 m. nukrito žemiau 100 pensų žymos (apie 1,6 euro). Telekomunikacijų bumo 2000 m. pradžioje metu viena Vodafone akcija kainavo beveik keturis svarus.

   Bėdų nepavyko išvengti ir Deutsche Telekom, kurio akcijų vertė krito toliau. Gegužės pradžioje ji pasiekė rekordiškai žemą lygį ir sumažėjo iki mažiau nei 13 eurų. Kai 1996 m. DT akcijos buvo pradėtos platinti, jos kainavo 14,57 euro. France Telecom, kurį kaip ir jo vokiškąjį konkurentą slegia 60 mlrd. eurų skolos, akcijos irgi nukrito iki pačios žemiausios 22,55 euro vertės. Europinis šios verslo srities indeksas balandžio mėnesį sumažėjo apie septyniais procentais.

   Kaip pranešė Vodafone, jos dukterinių kompanijų D2 ir Omnitel (Italijos mobiliojo ryšio operatorius) finansinių 2002/03 metų (iki kovo 31 d.) pelnas iki atskaitant mokesčius bus apie šešis milijardus eurų. Tai 5,2 proc. mažiau už atitinkamus praeitų metų įverčius. Tuo pat metu tikimasi tolesnio abonentų skaičiaus augimo. 2006 m. Vodafone tikisi Vokietijoje ir Italijoje turėti 44 mln. abonentų. Dabar čia jų yra 35 milijonai.

   Vodafone išskiria tokius netikrumą keliančius faktorius, kaip rinkos sektoriaus ir jo konjunktūros vystymasis. Koncerno pateikiami skaičiai rodytų, kad firma ir toliau auga. Balandžio pradžioje Vodafone klientų skaičius pirmąkart peržengė 100 mln. ribą. Nepaisant to, koncerno pranešimas daugumos buvo suprastas kaip pavojaus ženklas. Dabar šio telekomunikacijų sektoriaus lyderio rinkos vertė yra 68 mlrd. svarų (109 mlrd. eurų). Taigi per pirmąjį šių metų pusmetį ji nukrito beveik 50 procentų. Vidutiniškai telekomunikacijų kompanijų vertė per tą patį laikotarpį sumažėjo 20 proc.

   Telekomo kompanijų žvaigždė leidžiasi dėl to, kad vis daugiau abejojama naujosios, itin sparčios UMTS technologijos sėkme. Žinovai sako, kad UMTS pasirodys rinkoje ne anksčiau kaip po kokių dviejų metų. Be to, Vakarų Europoje mobilųjį telefoną jau turi daugiau kaip 70 proc. gyventojų, todėl dviženklių augimo rodiklių čia jau nebegalima tikėtis.

   Todėl dabar firmoms svarbiausia yra padidinti vienam klientui tenkančias pajamas. Bet būtent pačioje didžiausioje europinėje rinkoje - Vokietijoje, tą padaryti sekasi ypač sunkiai. Čia Vodafone, pavyzdžiui, pavyksta surinkti vos po 25 eurus abonentui, tuo tarpu kai Italijoje šis skaičius siekia 30, o Didžiojoje Britanijoje net 38 eurus. Dabar firma sieks iki 2006 m. pajamas iš kiekvieno kliento padidinti 43 procentais. Tai atitiktų ir viso rinkos sektoriaus sau keliamą užduotį.

   Bet rinkos žinovai neslepia savo pesimizmo. Johnas Karidis iš Comerzbank Londone sako, kad apie vystymosi perspektyvas dabar dar sunkiau spręsti nei anksčiau. Bankininkas mano, kad sąžiningas Vodafone akcijų kursas turėtų būti apie 106 penus, bet trumpalaikis kritimas gali siekti 76 pensus. "Kai kuriems telekomų tūzams teks iš naujo gerai pagalvoti apie savo firmų perspektyvas," sako Karidis. Rinkoje jau cirkuliuoja ir atitinkami gandai. "Tai, kad vadybininkai turės planuoti kur kas mažesnius pelnus, nei buvo prieš metus, nieko nebenustebins," pasakė Markas James iš investicijų kompanijos Nomura.