Kai temperatūra yra +31 laipsniai pagal Celsijų, o slėgis lygus 75 atmosferoms, anglies dvideginis yra ypatingoje, superkritine vadinamoje, būsenoje. Toks anglies dvideginis yra labai takus, o be to beveik neturi paviršiaus įtempimo, dėl ko gali įlysti į visus tarpelius, kur negali patekti kiti skysčiai.

   Šios savybės pradėtos naudoti ir aplinkosaugoje, ir maisto pramonėje. Superkritinis anglies dvideginis padeda iš kavos išskirti kofeiną, pašalina dioksinus iš žuvies taukų ir išvalo mineralinius tepalus nuo PCB. Be to dabar ima aiškėti, kad superkritinis anglies dvideginis gali rasti svarbių taikymų ir puslaidininkių pramonėje.

   Šiandien gaminant elektronikos grandynus yra naudojama daug aplinkai kenksmingų skysčių. Dabar aiškėja, kad didėjant mikroschemų miniatiūrizavimo laipsniui aplinka bus teršiama mažiau. Iki šiol naudoti skysčiai būdavo perdaug klampūs, o jų paviršiaus įtempimo jėgos buvo per didelės norimoms pagaminti itin smulkioms grandyno detalėms. Gal būt problemos sprendimas slypi ekstremaliose anglies dvideginio savybėse?

   Naudodami arti superkritinės būsenos esantį anglies dvideginį Jimas Watkinsas ir jo kolegos iš Massachusetso universiteto sugebėjo pagaminti plonesnius nei 100 nm vario laidelius. Takus anglies dvideginis buvo sumaišomas su variu ir paleidžiamas tekėti iš anksto išėsdintais silicio plokštelės paviršiuje grioveliais. Panašūs eksperimentai sėkmingai atliekami ir kitose mokslinėse įstaigose. Gali būti, kad po keleto metų anglies dvideginis pasirodys esąs gera alternatyva, tenkinančia ir gamintojus, ir aplinkosaugininkus.