Miškai gali būti ne taip efektyvūs lėtinant klimato pokyčius, kaip to anksčiau tikėjosi mokslininkai, nes jie sugeria mažiau anglies dvideginio, nei iki šiol manyta. Tokia išvada seka iš keturis metus trukusio eksperimento, kurio metu buvo bandoma nustatyti, kiek atmosferinio CO₂ sugers medžiai tada, kai padidėjusi tarša sukels šių dujų koncentracijos augimą. Anot Williamo Schlesingerio iš Duke universiteto (JAV), kurio grupė atliko šiuos tyrimus, pasaulis negali tikėtis, jog medžiai išspręs visas su padidėjusiu CO₂ išmetimu į atmosferą susijusias problemas.

   Yra prognozuojama, kad iki 2050 m. pramonės ir automobilių išmetamo į atmosferą CO₂ kiekis padvigubės. Daugiau CO₂ reiškia, kad medžiai augs sparčiau ir sugers didesnį anglies kiekį. Dėl to buvo viliamasi, kad medžiai padės reguliuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ore. Norėdami įsitikinti, ar taip gali būti iš tikrųjų, Schlezingeris ir jo kolegos stebėjo Šiaurės Karolinos miškuose subrendusių medžių augimą. Jie apstatė šešis miško plotelius iš 32 vertikalių vamzdžių sudarytais žiedais. Kiekvieno plotelio skersmuo buvo 30 m. Trijose vietose vamzdžiais buvo leidžiamas CO₂ prisodrintas oras, turėjęs imituoti 2050 m. būsiančią situaciją, o kitose trijose vietose - normalus oras. Sistema stebėjo žiedo viduje esantį CO₂ lygį ir automatiškai reguliuodavo šių dujų padavimą.

   Grupė nustatė, kad 2050 m. atmosferoje augsiantys medžiai vertė mediena daugiau anglies dvideginio, todėl surišdavo 27 proc, daugiau ore esančios anglies. Bet, netgi jei 2050 m. toks spartesnis augimas vyks visuose pasaulio miškuose, medžiai tesugers tik 10 proc. žmonių sugeriamo CO₂.

   Efektas nėra toks didelis, kaip žmonės tikėjosi. Be to, CO₂ lygiui augant, atmosfera įkais, o dėl to miškuose kils daugiau gaisrų, išlaisvinančių anglį. Šiltesniame klimate taip pat paspartės mikrobų atliekamas nukritusių lapų skaldymas, irgi paleidžiantis į atmosferą CO₂.