Galbūt ji ir gimė kaip būdas nukreipti Amerikos raketas ir kareivius į jų taikinius, bet pastaraisiais metais GPS vadinama palydovinė navigacijos sistema pavirto vienu iš šiuolaikinio civilinio pasaulio stebuklų. Kiekvieną dieną, dvidešimt keturias valandas per parą apie 30 jai priklausančių palydovų siunčia Žemėn savo signalus ir kiekvienas turįs tinkamą siųstuvą gali priimti tuos signalus ten, kur jis yra. GPS signalai gelbsti alpinistų gyvybes, saugo laivus nuo nelaimių, o vairuotojams padeda susiorientuoti nepažįstamame mieste. Ši paslauga yra prieinama visiems, nuo aviakompanijų iki taksi vairuotojų. O visų geriausia yra tai, kad JAV vyriausybė leidžia naudotis ja nemokamai.

   Visa tai prisiminus, gali atrodyti, kad Europos Sąjunga elgiasi nedėkingai, jei nepasakyti, kaprizingai, kuomet ji nutaria mestelėti 3 mlrd. eurų konkuruojančiai navigacijos sistemai, vadinamai Galileo. Bet ES, po ilgus metus trukusių ginčų, kur paimti pinigus, aiškiai pareiškė pasiryžusi tai padaryti. Sąjungos šalių transporto ministrai pasirašė galutinį susitarimą. Ir atrodo, kad jie pasielgė labai teisingai.

   Priešingai, nei kai kas mano, tai buvo padaryta ne dėl to, kad Galileo bus techniškai pranašesnė už GPS ir kad pastaroji yra nepatikima. Iš tiesų, puikūs atominiai laikrodžiai ir daugelis transliavimui naudojamų dažnių leis Galileo imtuvams nustatyti savo vietą metro tikslumu. Bet GPS jau ir taip leido pasiekti 20 m tikslumą. Apie 2005 m. GPS turės du papildomus palydovus ir tikslumas pasieks 5 m. be to, pasitelkus papildomą trianguliaciją, GPS leidžia nustatyti objekto vietą centimetro tikslumu.

   Tikroji priežastis, dėl kurios pasauliui prireikė Galileo, yra susijusi su tuo, kas valdo dabartinę sistemą. Skirtingai nei Galileo, kuri bus civilinė paslauga, GPS priklauso Pentagonui. Problema tame, kad globalaus pozicionavimo signalai dabar yra gyvybiškai svarbūs ne vien Amerikos bombonešiams. Civilinės aviacijos tarnybos bando GPS panaudoti aklo lėktuvų nusodinimo sistemose. Tikslūs GPS signalai gali būti naudojami sinchronizuojant pasaulio mobiliojo telefono ryšio tinklus ir Interneto duomenų srautus. Nesunku numatyti, kaip augantys GPS civilinių ir verslo vartotojų skaičiai vieną dieną susikirs su sistemą valdančių kariškių interesais. Jeigu sistema sugestų, verslininkai norėtų apie tai sužinoti iškart, bet Pentagonas galbūt visai nenorėtų apie tai pasakoti. Tęsiantis dabartinei monopolijai gali kilti nemaža komercinė grėsmė. Ką jei amerikiečiai nutars neleisti statyti GPS imtuvą ne Amerikoje pagamintuose kariniuose lėktuvuose. Šiame argumente nėra nieko antiamerikietiško. Ar Vašingtonas būtų labai laimingas, jeigu globaliame pozicionavime jam tektų priklausyti nuo geros Briuselio valios?

   Kai jau apsispręsta dėl Galileo, JAV vyriausybė išplėtė lobistinę kompaniją, siekdama įtakoti naujojoje sistemoje naudojamą technologiją. Galileo konstruktoriai perspėti neįsiskverbti į karinį dažnių diapazoną, nes tai galėtų sukelti papildomus trukdžius. Tiesą sakant, tie trukdžiai būtų minimalūs. Kiekvienas GPS palydovas siunčia radijo signalus naudodamas savo kodą. Dėl to visi tinklui priklausantys palydovai gali veikti viename dažnyje ir vienas kito neslopinti. Kodavimas taip pat apsaugo sistemą nuo sąveikos su kitais signalais.

   Garsiai nėra sakoma, kodėl JAV nori, jog Galileo būtų kuo toliau nuo jos naudojamo karinių dažnių ruožo. GPS yra sukonstruota taip, jog JAV galėtų prireikus sumažinti jos tikslumą atskiruose Žemės regionuose - to gali prireikti kilus terorizmo grėsmei ar karinio konflikto metu. Šiuo metu panašiai manipuliuoti su Galileo sistema nėra įmanoma. Ji išties bus atvira visiems žmonėms - tame tarpe ir teroristams. JAV tuo labai nepatenkinta, todėl spaudžia ES, kad sistema būtų pakeista. Jeigu šios derybos nepavyktų, Galileo signalų iškėlimas iš GPS diapazono leis JAV pačiai kontroliuoti situaciją. Kritiniu atveju ji galės slopinti Galileo signalus nepakenkdama savajai sistemai.

   ES negali sau leisti sutikti netgi su tokios intervencijos galimybe. Svarbiausias Galileo tikslas yra teikti tai, ko negali GPS - nuolatinę paslaugą, nepertraukiamą kariškiams panorėjus. Nuo globalaus pozicionavimo dabar priklauso daugelio šalių žmonių gyvenimai. Nėra jokios prasmės kurti civilinę GPS alternatyvą, jei Pentagonas ir toliau galės ją kontroliuoti.

   Jeigu teroristai nėra kvaili, jie gali savo tikslams pasinaudoti bet kokia civiline technologija. Bet dėl to negalime atimti iš žmonių globalaus pozicionavimo, taip kaip negalime atimti žemėlapių, automobilių ir lėktuvų bilietų.