Australijos mokslininkai pagamino pirmąjį pasaulyje kvantinį lustą. Tik čia yra vienas kliuvinys. Jie nėra įsitikinę, ar lustas veikia.

   Daugelis mokslininkų, bandančių sukurti kvantinį kompiuterį, savo pastangas fokusuoja į įvairias egzotiškas technologijas, pavyzdžiui, itin atšaldytus atomus. Bet dar 1998 m. Bruce Kane iš Merilendo universiteto (JAV) pasiūlė įrašinėti duomenis standartiniame silicio luste esančių fosforo atomų branduolių sukiniuose. Sukinio orientaciją galima perjunginėti tarp dviejų būsenų.

   Kane parodė, kad dviejų gretimų fosforo atomų branduolių sukinio būsenas galima nustatyti matuojant elektronų judėjimą nuo vieno atomo prie kito. "Žmonės tvirtino, kad tai puiki idėja, bet niekam nebuvo aišku, kaip ją reiktų realizuoti," sako Robertas Clarkas iš Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje.

   Dabar Clarkui ir jo kolegoms pavyko sukurti kvantinio lusto technologijos pagrindus. Silicio plokštelėje jie išėsdino gilius, lygiagrečius, nanometrų pločio griovelius, o po to kiekviename jų įdegino po fosforo atomą. Kai atomai jau buvo grioveliuose, pastarieji buvo užpildomi siliciu.

   Tačiau, panorėję išbandyti Kane pasiūlytą kvantinės informacijos įrašymo schemą, mokslininkai susidūrė su rimta problema. Prijungus prie fosforo atomų, kurių branduolių sukinius norėta išmatuoti, elektrinį lauką, elektronai, kurių pernašą tikėtasi užregistruoti, paprasčiausiai išnykdavo.

   Clarkas dabar bando kitokį kvantinės informacijos nuskaitymo būdą. Jis mano, kad dingęs elektronas turėtų palikti skylę, osciliuojančią tarp dviejų gretimų fosforo atomų. Tokius svyravimus nesunkiai turėtų aptikti krūvio detektoriai.

   Kiti specialistai abejoja, ar sudėtingus Clarko grupės naudotus technologinius procesus pavyks perkelti gaminant didesnius lustus. Bet Clarkas pabrėžia, kad net ir kvantinis kompiuteris, kuriame tebus vos 30 fosforo atomų nurungs geriausius dabartinius superkompiuterius.