Pakaks lašelio kraujo arba šlapimo ir bus galima nustatyti, turi ar ne pacientas vėžį , kokia tai vėžio rūšis ir ar ji yra išgydoma.

   "Vieną dieną visų vėžio rūšių tyrimams pakas vienintelio biolusto", sako Christianas Piepenbrockas iš Berlyne įsikūrusios firmos Epigenomics. Firmos sukurta technologija leidžia atskirti normalių ir vėžinių ląstelių DNR. Tai daroma nustatant ar tam tikri genai persijunginėja pridėjus ir pašalinus metilo grupes. Darosi aišku, kad vėžio atveju tokie pokyčiai vaidina didelį vaidmenį - metilacijos procesas gali įjungti apsauginius, navikų augimą stabdančius genus, o vėžio atsiradimą skatinantys genai, vadinamieji onkogenai, suaktyvėja tada, kai yra pašalinamos metilo grupės.

Biolustai gali atskirti piktybinį naviką nuo nepiktybinio.

   Todėl Epigenomics sukūrė lustus, galinčius užregistruoti tų genų metilacijos pokyčius. Lustuose yra po dvi nukleidinių rūgščių gijas, papildančias kiekvieną galimą metilacijos vietą. Viena gija jungiasi prie DNR tiktai tuomet, kai pastaroji yra metiluota, o antroji - kuomet nėra prijungtų metilo molekulių.

   Ištyrę 76 bandiniuose po 56 genus ir 232 metilacijos vietas, Piepenbrockas ir jo bendradarbiai aptiko sveikoms ir vėžinėms inkstų, prostatos ir kraujo ląstelėms būdingus metilacijos dėsningumus. Jie netgi sugebėjo atskirti prostatos vėžį nuo nepiktybinių prostatos hiperplazijos auglių.

   Svarbu ir tai, jog metilacijos žemėlapį bus nesunku nustatyti, kadangi vėžinių ląstelių DNR fragmentų galima rasti kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose. Kiti vėžio diagnostikos būdai remiasi RNR arba baltymų tyrimais, kuriems reikalinga atlikti biopsijas.