Iki šiol visos kompiuterių saugos priemonės buvo skirtos neleisti hakeriams siurbti jūsų elektroninių duomenų. Tačiau šviesa, kurią skleidžia jūsų kompiuterio monitorius, gali kelti ne mažesnę grėsmę.

   Kompanijos, išleidusios nemažus pinigus bandydamos pažaboti hakerius, dabar susidūrė su nauja grėsme. Ji yra vadinama optiniais hakeriais. Kembridžo universiteto kompiuterininkai tvirtina, kad pasigavus difuzišką ekrano spindėjimą galima iš toli perskaityti ekrane rodomą tekstą. Šis būdas veikia net ir tuomet, kai šviesa atsimuša nuo sienų arba prasiskverbia per užuolaidas.

   Nors kompiuteryje sukauptus duomenis galima patikimai užkoduoti, bet kažkada jums vis tiek teks juos atkoduoti ir persikelti į ekraną. Jau devintojo dešimtmečio viduryje kompiuterininkai žinojo, kad turint jautrų radijo imtuvą galima sugauti monitoriaus skleidžiamus elektromagnetinius signalus ir vėliau juos žiūrėti perdarytame televizoriuje. Todėl kai kurios firmos dabar įsirengia apsauginius metalo tinklelius, o langus padengia skaidriomis, bet bangas ekranuojančiomis medžiagomis.

   Tačiau visa tai nesustabdys to, kuris sumanė perskaityti jūsų monitoriuje rodomą vaizdą. Paprastas astronominis teleskopas leidžia išskirti net ir pačias mažiausias raides iš 60 m nuotolio, todėl žmonės stengiasi laikyti kompiuterius toliau nuo langų. Bet net ir tai ne visada padeda.

   Kuhnas iš Kembridžo universiteto nustatė, kad vaizdą monitoriuje įmanoma rekonstruoti ir iš išsklaidytos šviesos. Jums nebėra būtina matyti ekraną tiesiai, pakanka išsklaidyto jo mirgėjimo.

   Daugelis monitorių veikia panašiai kaip televizoriaus ekranas; juose yra naudojamas skenavimas rastru. Elektronų pluoštelis yra eilutė po eilutės vedamas per liuminoforo taškus, o pluoštelio intensyvumas apsprendžia, kaip stipriai švytės kiekvienas taškas. Liuminoforas švyti kelias milisekundes, todėl akis mato ištisą vaizdą, o ne ekranu bėgančią šviesos dėmelę. Bet tuoj po to, kai elektronų pluoštelis palieka liuminoforo tašką, jo švytėjimas staiga sumažėja. Šį besikeičiantį švytėjimą galima užregistruoti paprastais šviesos jutikliais, vadinamais fotodiodais.

   Mokslininkai pabandė iš šio švytėjimo atkurti pradinius vaizdo signalus. Fotodiodu jie registravo nuo sienos atspindėtą kompiuterio monitoriaus spindėjimą. Kuhno grupė panaudojo elektroninį filtrą, kuris sumažino triukšmą, sukeltą aplinkos apšvietimo. Kuomet likęs signalas buvo apdorotas ir paduotas į kitą monitorių, jame buvo aiškiai matyti pirmajame ekrane rodomas vaizdas. Hakeris netgi galėtų įsirašyti vaizdus juostoje, o po to netrukdomas skaityti.

   Kaip arti turi būti šnipas, kad ši sistema veiktų? Nelabai arti. Kuhnas sako, kad turint teleskopą signalus galima pagauti ir už 100 m. Jo nuomone, dabar reikia ieškoti atsakomųjų saugos priemonių. Paprasčiausiai būtų pasirinkti kambario apšvietimui panašius į monitoriuose naudojamus liuminoforus. Be to reikia vengti užtemdytų kambarių ir dažniau naudoti skystųjų kristalų displėjus, skleidžiančius blyškesnius vaizdus.