2100 metais pasaulyje bus 9 mlrd. Žmonių. Tai visu milijardu mažiau, nei neseniai prognozavome - tokią žinią, pasak "New York Times", pranešė JTO demografijos specialistai. Kam užtai turime būti dėkingi? Atsakymas: mokyklai ir televizijai.

   Jau kuris laikas mokslininkai manė, kad 7-ajame, 8-ajame dešimtmečiais sudarytas demografines prognozes reiktų patikslinti. Antrojoje XX a. pusėje besivystančiose šalyse vyko tikras demografinis sprogimas, sukeltas, pirmiausiai, skiepų ir pigių vaistų atsiradimo bei santykinis gyvenimo lygio pagerėjimas. Anot tada formuluotų pačių pesimistiškiausių apskaičiavimų, turėjome greitai sutrypti vienas kitą. Žemėje būtų turėję sutilpti beveik 14 mlrd. žmonių, be to, daugiausiai sustelkusių pačiose neturtingiausiose šalyse.

   Futurologai perspėjo, kad dėl to gali įvykti ekologinė ir visuomenės krizė, kokios nėra buvę žmonijos istorijoje. Miškų iškirtimas, grobuoniškas gamtinių resursų naudojimas ir keliasdešimt milijonų gyventojų turinčius megapolius siaubiantis nusikalstamumas - tai tik kai kurie mūsų vaikams žadėti civilizacijos kataklizmai.

   Gi dabar demografai gavo duomenų, iš kurių sektų, jog pasaulyje žmonių gausės kur kas lėčiau. Pasak naujausių prognozių, vien Indijoje iki 2100 m. atsiras net 600 mln. žmonių mažiau, nei demografai buvo suskaičiavę anksčiau.

   Besivystančiose šalyse moterys turi gerokai mažiau vaikų, nei tikėtasi. Iki šiol manyta, kad, augant gyvenimo lygiui ir gerėjant švietimo sistemai, gimstamumas mažės. Buvo manyta, kad jis nusistovės ties 2,1 vaiko vienai moteriai, garantuojančio kartų kaitą. Tuo tarpu pasirodo, kad kai kuriose šalyse šis parametras greitai nukris kur kas daugiau.

   Demografai seniai žinojo, kad egzistuoja ryšys tarp tėvų išsilavinimo ir pajamų lygio bei vaikų skaičiaus - kuo aukštesnis žmonių gyvenimo lygis, tuo mažiau jie turi vaikų. Bet manyta, kad Afrikos ar Lotynų Amerikos šalių gyventojų skaičius ženkliau pradės mažėti tiktai tada, kai jos taps tokiomis pat turtingomis, kaip JAV ar Vakarų Europos šalys. Paaiškėjo, kad neturtingųjų šalių moterys neketino taip ilgai laukti.

   Tokią tendenciją patvirtina Brazilijoje atlikti tyrimai. Dar 1950 m. vidutinė brazilė per savo gyvenimą pagimdydavo 6-7 vaikus (vidutiniškai 6,15), o dabar tik 2-3 (vidutiniškai 2,27). Brazilijos ambasadorius JT Gelsonas Fonseca mano, kad didelis vaidmuo čia priklauso televizijai. Brazilai mato filmuose nedideles, turtingas ir laimingas šeimas, todėl stengiasi sekti jomis.

   Dideli pokyčiai vyksta ir Indijoje, kuri dar visai neseniai ruošėsi pagal gyventojų skaičių aplenkti Kiniją. Nors moterys čia vidutiniškai dar gimdo 3 vaikus, bes tas skaičius nuolat mažėja nepaisant to, kad Indija lieka neturtinga šalimi. Apklausus daug vedusių moterų paaiškėjo, kad jos dabar yra tikresnės, jog jų vaikai išgyvens, todėl ir gimdo jų mažiau. Daug prisideda ir urbanizacija. Vis daugiau moterų gyvena miestuose, kur jas sunkiau kontroliuoti tradicinėms šeimoms. Bet net ir pačiuose mažiausiuose kaimuose papročiai kinta. Žmonės regi, kad tie, kurių šeimos mažesnės, gyvena geriau. Bet svarbiausia buvo mokyklos įtaka. Rašyti ir skaityti išmokusios moterys gimdo žymiai mažiau vaikų nei beraštės.

   Nors per didelis žmonių skaičius mums ir nebegresia, mūsų laukia kita rimta problema - milijardai senų žmonių, kuriuos išlaikyti teks vis mažesniam jaunų žmonių skaičiui. JTO duomenimis, 2050 m. pirmąkart per Žemės istoriją joje gyvens daugiau senesnių nei 60 žmonių negu vaikų, jaunesnių nei 15 metų. Kas penktas žmogus bus vyresnis nei 60 metų. Jau dabar pasaulyje senesnių nei 80 metų žmonių skaičius kasmet išauga 3,8 proc. - tai sparčiausiai gausėjanti žmonių amžiaus grupė.

   Visą JTO demografinę medžiagą galima rasti http://www.un.org/esa/population/publications/completingfertility/completingfertility.htm