Kuomet Eileen ir Derrickas Seversai staiga dingo iš savo namų, esančių Vidurio Anglijoje, policija iškart įtarė, kad jie galėjo būti nužudyti. Bet kūnai nebuvo atrasti, todėl bylos pagrindiniam įtariamajam - poros sūnui Rogeriui, kelti nebuvo galima. Po ilgų ir bevaisių paieškų policijai nebeliko nieko kito, kaip apieškoti Rutlando tvenkinio - didžiausio dirbtinio vandens telkinio visoje Vakarų Europoje - dugną. Todėl ji nutarė kreiptis pagalbos į botanikos specialistą.

   Augalai ar jų liekanos detektyvams gali suteikti daug vertingos informacijos. Kriminalistinė botanika gimė Naujojoje Zelandijoje, bet greitai žinios apie jos sėkmę pasklido plačiai pasaulyje. Dabar ir JT karo tribunolas Jugoslavijai jau naudoja daug botanika paremtų įrodymų.

   Kodėl augalai leidžia atsakyti į tiek daug įvairiausių klausimų? Svarbiausia vieta čia priklauso augalų žiedadulkėms. Vasaros ore jos yra visur, o kiekvieno augalo žiedadulkės turi tik jam būdingus bruožus. Be to kiekvienai vietai galima priskirti jos "žiedadulkių pasą", sudarytą ten augančių augalų. Augalų gabaliukai taip pat lieka prie mūsų batų prilipusiame purve, maiste, kurį valgome ir medžiagose, iš kurių statome savo namus.

   Taigi, kai Tonis Brownas iš Exeterio universiteto išanalizavo prie Seversų automobilio prilipusį purvą, jis atrado jame daug žolių ir medžių žiedadulkių, kas liudijo, jog automobiliu buvo neseniai važiuota miško pakraščiu. Didžiausias radinys buvo tas, kad net du procentai žiedadulkių priklausė gana retam tose vietose riešutmedžiui. Tada policijos dėmesys buvo sutelktas į penkis nedidelius miškelius, kur augo tokie medžiai, o dirva apylinkėse atitiko padangose likusį purvą. Po dviejų dienų policija rado kūnus užkastus negiliame kape. Lavonai davė pakankamai kitų įrodymų, leidusių nuteisti Rogerį Seversą už savo tėvų nužudymą.

   Augalai gali padėti sugauti nusikaltėlį net ir tada, kai jo pėdsakai yra seniai ataušę. Pavyzdžiui, 1997 m. Vakarų Australijos policija gaudė prievartautoją, persekiojusį moteris kelis metus. Jie turėjo jo DNR bandinius, netgi porą batų, paliktų vieno iš nusikaltimų vietoje. Bet policija neturėjo mažiausio supratimo, kur reikia pradėti ieškoti nusikaltėlio. Maždaug po metų Vakarų Australijos valstijos policininkams paskaitą apie žiedadulkių teikiamas galimybes kriminalistikoje skaitė šios srities specialistė Lynne Milne. Po paskaitos prie jos priėjo vienas iš klausytojų ir paklausė, ar įmanoma išskirti žiedadulkes iš prie batų prilipusio purvo, jei jis ten prilipo net prieš tris metus. Policininkas vylėsi, kad toks tyrimas padės jam nustatyti, kur dirbo ar gyveno prievartautojas.

   Mokslininkė aptiko valstijos pietvakarinei daliai būdingų žiedadulkių rūšių mišinį. Be to šiaudų likučiai liudijo, kad įtariamasis ėjo per neseniai nupjautą javų lauką. Taip jau sutapo, kad tame regione esantis Northamo miestelis kaip tik yra didžiausio Vakarų Australijos javų auginimo rajono centre ir per javapjūtę ten dirba daugiausiai klajojančių darbininkų. Policija susekė tarp jų įtariamąjį per kelias savaites. Jis prisipažino ir buvo nuteistas 1998 metais.

   Dar vienu pavyzdžiu gali būti JT karo nusikaltimų tribunolas Jugoslavijai, tiriantis karo Bosnijoje ir Kroatijoje metu įvykdytus žiaurumus. Vien Bosnijos šiaurės rytuose dingo apie 17 tūkst. žmonių. Kaltininkai bandė nuslėpti žudynių mąstą perkeldami lavonus iš didelių masinių kapų į daugybę mažesnių. Tačiau Brownas, ištyręs prie kūnų liekanų prilipusius mineralus ir žiedadulkes, sugebėjo nustatyti pradines laidojimo vietas. Jis įrodė, kad būta kelių masinių egzekucijų.

   Tam, kad botaninė kriminalistika būtų priimtina ir teismo salėje, reikia įrodyti, kad ji gali padaryti visa tai, ką teigia jos specialistai. Dar lieka atsakyti nemažai klausimų. Pavyzdžiui, kiek ilgai rūbuose pasilieka įvairių rūšių žiedadulkės? Ar tankiuose ir retuose audiniuose žiedadulkės išsilaiko taip pat? Kiek ilgai įvairių rūšių žiedadulkės išlieka gamtoje? Ar daug skiriasi vienos nuo kitų įvairiose vietose surinktos žiedadulkės? Kadangi šias problemas bando spręsti labai nedaug botanikų, klausimų dar teks kiek palūkėti.

   Bet fundamentiniai tyrimai tęsiasi. Edas Golenbergas iš Michigano universiteto kuria technologijas, leisiančias išskirti žiedadulkių DNR. Jeigu tai pavyktų, detektyvai galėtų atsekti konkrečių augalų žiedadulkes ir tiksliau įrodytų įtariamojo buvimo nusikaltimo vietoje faktą.

   Nepaisant šio potencialo, teismo ekspertai dažnai pamiršta botanikos teikiamus įrodymus. Dažnai jie ieško botaniko pagalbos tiktai tada, kai visi kiti metodai neduoda jokių rezultatų. Iki tol įrodymai dažniausiai būna užteršti ir beverčiai. Policininkai irgi retai mokomi, kaip reikia teisingai paimti bandinius.