Gamtos mokslai ir religija - ar tai yra dvi priešingybės? O gal jie gali egzistuoti greta vienas kito ir viena kitą papildyti? Tai yra klausimai, kurie pastaruoju metu įgauna naują prasmę.

   "Iš kur aš atėjau?", Kur einu?", "Kodėl pasaulis yra toks, koks yra?" Tai klausimai, į kuriuos atsakymą rasti gamtos mokslai stengiasi ne mažiau atkakliai, kaip kadaise tą darė religija. Vokiečių evangeliniame žurnale "Zeitzeichen" yra cituojamas britų fizikas Paulis Davies. Jis sako, "šiandien gamtos mokslai siūlė patikimesnį kelią pas Dievą nei religija." Davies tvirtina: :Kiekvienas norintis XXI a. užsiimti teologija, turi pradėti nuo elementariųjų dalelių fizikos studijų."

   Gamtos mokslų sugebėjimas sukurti apibendrintą pasaulio vaizdą yra ginčijamas Miunchene leidžiamame katalikų žurnale "Stimmen der Zeit". Mokslo sukurti modeliai ir teorijos sudaro tam tikrą margą kilimą, uždengiantį reiškinių visumą. "Ten rasime ir neužklotų kilimų vietų, ir baltų dėmių; atskirose vietose mozaikos lopai nesutampa, netinka vienas prie kito." Niekas dar nėra sukūręs "Visa ko teorijos". Daug kartų išreklamuotoji "pasaulinė formulė" tėra savireklamos triukas ir iliuzija. Mokslo istorijoje nerasime nieko, kas galėtų liudyti, jog tokios paieškos kada nors bus sėkmingos.

   Dar viename katalikų žurnale "Herder Korrespondenz" (Freiburgas) atkreipiamas dėmesys į tai, kad bandant kurti pasaulinę formulę, problemų iškylą jau pradėjus nagrinėti molekules. Nepalyginti sudėtingesni yra gyvieji organizmai. "Atrodo, kad ir šiandien, o gal ir ateityje nėra jokių galimybių suskaičiuoti paprasčiausią mėšlavabalį".

   Tas pačias problemas liečia ir "Stimmen der Zeit". pabrėžiantis, kad žmogaus prigimtyje yra noras kelti klausimus apie "absoliučią tikrovę", į kuriuos gamtos mokslai vengia atsakyti. Taigi, metafizikos ir teologijos tyrinėjimai yra "protingi". Būtų iracionalu nepabandyti metafizikos ar teologijos metodais panagrinėti, pavyzdžiui, žmogaus ir begalinės Visatos santykį.

   Garsios Templetono premijos įsteigėjas amerikietis seras Johnas Tempetonas neseniai pasakė laikraščiui "Sueddeutsche Zeitung": "Nelaikau mokslo ir religijos priešingybėmis; abu jie tinka dieviškumui rasti. Tai tiesiog yra du skirtingi pažintinės kelionės takai."

   Nėra abejonių, kad gamtos mokslai ir toliau atneš daug svarbių atradimų. Anglų fizikas Frankas Close tikisi sulaukti "paskutinių atsakymų" iš naujai statomo CERN didžiojo hadronų greitintuvo. "Yra viltis, kad šiuose eksperimentuose paaiškės seniai ieškoma absoliuti sukūrimo simetrija. Galbūt tada mes sužinosime, kaip turėjo atsirasti gyvieji ir negyvieji mūsų dabartinės Visatos dariniai", rašo Close savo naujojoje knygoje.

   Jo kraštietis ir kolega Stephenas Hawkingas neseniai pareiškė: "Gamtos dėsnių pažinimas yra Dievo dėsnių pažinimas. Šio amžiaus gale mes jau žinosime dieviškąjį planą".