Po to, kai 1988 m. Pan Am kompanijos reiso 103 lėktuve sprogo bomba, nusinešusi visų 259 keleivių gyvybes, Amerikos Federalinė aviacijos administracija (FAA) sukūrė griežtesnes šios transporto šakos saugumo taisykles. Praeitą dešimtmetį FAA patikrino 10 įvairių sustiprintų bagažo konteinerių konstrukcijų, kurias gaminant buvo naudojamos įvairiausios medžiagos, įskaitant sustiprintą aliuminį, fiberglasą, aramido skaidulas ir polimerus.

Konteineris pagamintas iš Glare prieš ir po sprogimo.

   FAA testus sėkmingai išlaikė tiktai viena medžiaga, sukurta Olandijos Delto technologijos universitete. Ši Glare vadinama (santrumpa nuo Glass Reinforced - sustiprintas stiklas) medžiaga yra sudaryta iš daug aliuminio sluoksnių pakaitomis su fiberglasu ir rišamosiomis medžiagomis. Iš Glare pagaminti bagažo konteineriai sugeria sprogusios bombos energiją patys nesuirdami. FAA bandymuose konteineriai privalėjo atlaikyti daug stipresnės, nei buvo panaudota reiso 103 lėktuve, bombos sprogimą.

   Kuomet Glare plečiasi po sprogimo, ji nesukoncentruoja sprogimo energijos vienoje silpnoje vietoje, o perskirsto ją visame paviršiaus plote. Be to Glare, kuri pradeda lydytis tik 1500 ^oC temperatūrose, sugeba atlaikyti ir po sprogimo kilusį gaisrą konteineryje.

   Iš Glare pagaminti konteineriai yra kiekvienas apie 70 kg sunkesnis už aliumininius. Kadangi papildomas svoris mažina avialinijų pelną, iki šiol jos naudoją aliuminį. Tačiau taip truks nebeilgai, nes, po rugsėjo 11 d. teroro aktų FAA ruošiasi įvesti papildomus saugos reikalavimus. Glare gali būti pradėtas naudoti ne vien stiprinant konteinerius, bet ir pačią lėktuvų konstrukciją. Kalbama apie tai, jog visuose lėktuvuose iš jos turės būti įrengiamos kulkų nepraleidžiančios pertvaros, skiriančios pilotų kabiną ir keleivių saloną.