Čilės observatorijoje pirmojoje bus išbandytas naujausias kovos už ryškesnį nakties dangaus vaizdą ginklas. Įspūdinga lazerio pluoštelių ir kompiuteriu valdomų veidrodžių matrica perrėš žemės atmosferoje vykstančius sūkurius, darančius antžeminių teleskopų vaizdą blausiu.

   Kosminiai teleskopai leidžia gauti ryškesnius vaizdus, bet jų veidrodžiai yra mažesni, todėl mažesnė yra ir skyra. Astronomai jau žino, kad antžeminių teleskopų vaizdus gadinantį atmosferos turbulentiškumą būtų galima eliminuoti panaudojus adaptyviąją optiką. Tačiau dabartinėse sistemose reikėdavo pasirinkti prie tiriamojo objekto gerai žinomos formos žvaigždę, nes tiktai žinant tikrąjį žvaigždės vaizdą kompiuteris galėjo paderinti veidrodžių formą ir pakoreguoti patį objekto vaizdą. Be to tokia korekcija tiko tiktai labai siaurame erdvės sektoriuje ir labai trumpą laiką.

   Dabar šias problemas turėtų padėti išspręsti nauja technologija, pavadinta daugiasujungtine adaptyviąja optika (MCAO -Multi Conjuctive Adaptive Optics). Atraminių žvaigždžių nebeprireiks, nes jas pakeis dirbtinės - sukurtos lazerio, verčiančio fluorescuoti atmosferoje esančius natrio atomus.

   Prototipinės MCAO sistemos bandymai jau prasidėjo Kecko observatorijoje Havajuose. Sistema sukurs penkias lazerines žvaigždes, leisiančias aiškiai matyti didesnį dangaus sferos plotą. Joje taip pat bus trys veidrodžiai, dirbsiantys kartu ir eliminuosiantys oro turbulentiškumą.