Kam vargti gaminant kompiuterius iš silicio, jeigu vietoje to galima užsiauginti juos iš javams kenkiančių virusų?

   Daugelis mūsų bijosi kompiuterių virusų, bet ką jūs pasakytumėte, jeigu pasiūlysime kompiuterį, kuris pats yra padarytas iš virusų? Nors tai ir skamba keistai, iš augalų virusų galima pagaminti mikroprocesorius sudarančius blokus. Šios technologijos išradėjai teigia, kad mažyčiai biologiniai grandynai galėtų netgi būti naudojami kūno viduje, kur jie sudarytų naujos rūšies sensorius, galinčius, pavyzdžiui, matuoti gliukozės lygį.

   Kam reikia naudoti virusus? Daugiausiai dėl to, jog jų skersmuo yra vos 30 nm, taigi daug mažiau nei 130 nm dydžio dabartinių kompiuterinių lustų komponentai. Tradicinę mikroschemų technologiją toliau mažinti darosi vis sunkiau ir brangiau, todėl virusinė koncepcija galėtų būti tas lemiamas lūžis, kurio taip seniai dairosi lustų gamintojai.

   Virusai galėtų būti idealiais mažyčių elektronikos sistemų pastoliais, nes juos galima priversti pačius susirinkti į kristalus primenančius darinius. Tatai atveria viliojančią galimybę kurti pačius susirenkančius grandynus, kurie be didesnio poveikio iš išorės užpildytų trimačius darinius, turinčius reikiamus grandynų komponentus. Iki šiol nanotechnologai sugebėdavo sukonstruoti tiktai plokščius nanograndynus, sudarytus iš tokių komponentų kaip anglies nanovamzdeliai, bet jie labai norėtų surasti būdą, leidžiantį tiems molekuliniams grandynams susirinkti patiems.

   Kurdami savo gyvuosius, trimačius mikrograndynus Scrippso mokslinio instituto iš Kalifornijos chemikas MG Finnas ir virusologas Jackas Johnsonas nutarė dirbti su pupų mozaikos virusu, paplitusiu patogenu, stabdančiu juodųjų pupų augimą.

   Šis virusas yra padengtas apsauginiu baltymų apvalkalu, kuris turi 20 plokštumų ir 12 kampo viršūnių. Mokslininkai į viruso genomą įterpė DNR atkarpas, verčiančias virusą savo apvalkalo kampuose gaminti cisteinines amino rūgštis. Cisteino kompleksas kiekvieno kampo viršūnėje išskiria sierą turinčias tiolo grupes, kurios lengvai jungiasi prie aukso. Taigi, kai grupė prie cisteinu pakrautų virusų primaišė itin smulkių aukso dalelių, gavosi virusai, nusagstyti auksiniais elektrodais.

   Dabar mokslininkai stengiasi prie tų elektrodų prijungti vieleles ir organines molekules, galinčias veikti kaip elektriniai perjungikliai ir atlikti tranzistorių funkcijas. Šitaip tikimasi sukurti logikos vartelius, o iš jų pagaminti sudėtingas operacijas atliekančius grandynus.

   Jei jiems pavyktų, ateities mikroschemos būtų gaminamos ne aukštosios technologijos gamyklose, o fermose. Nesunkiai galima prisirinkti virusų auginant kelis hektarus augalo šeimininko - pupų pasėlių.

   Bet kompiuterių kūrėjus domina ne vien virusai. Pernai Nacionalinės laboratorijos iš Tenesio valstijos mokslininkų grupei pavyko priversti pakeistas bakterijas Pseudomonas veikti kaip logikos varteliai.