Tik per pastarąjį dešimtmetį buvo atskleista, koks platus buvo Sovietų šnipinėjimo JAV tinklas netgi ir tuomet kai abi šalis buvo sąjungininkės Antrojo pasaulinio karo metu. JAV vyriausybė apie tai sužinojo penktojo dešimtmečio pabaigoje, kai, vykdant projektą Venona, pavyko iššifruoti Maskvai skirtus pranešimus, tačiau nuo plačiosios visuomenės tatai buvo dar ilgai slepiama.

   Venonos bylas pradėta atskleisti tik 1995 m. tada paaiškėjo, kad būta šimtų amerikiečių, dirbusių beveik kiekvienoje vyriausybės šakoje ir perdavinėjusių Maskvai valstybines paslaptis. Tarp jų buvo nemažai atominę bombą kūrusių mokslininkų.

   Vienas jų buvo Tedas Hallas, kuris atominės bombos kūrimo projekte pradėjo dirbti dar 1944 metais. Sovietai jo neverbavo; panašiai kaip kiti komunistuojantys to meto mokslininkai jis pats susirado kontaktą ir pranešė esąs pasiruošęs perduoti branduolines paslaptis. Matyt jis net nežinojo, kad panašia veikla jau užsiima jo kolegos Klausas Fuchsas ir Davidas Greenglassas.

   FTB pagavo Hallą šnipinėjant jau 1950 m., tačiau nenorėjo to atskleisti baimindamasis viso Venonos projekto paslapties paviešinimo. Jis tebuvo nušalintas nuo slaptų tyrimų ir iki savo mirties 1999 m. buvo Anglijoje dirbęs gerbiamas biofizikas.

   Manhattano projekte, skirtame atominės bombos sukūrimui, dirbo nemažai pačių didžiausių pasaulio protų. Tedas Hallas tarp jų tebuvo statistas, tačiau perdėtas savo svarbos supratimas įteigė jam mintį, kad jis geriau už kitus žino, kas yra geriausiai žmonių padermei. Tokių intelektualaus arogantiškumo pavyzdžių pilna visa Venonos byla.

   Nors šnipų motyvai gal ir buvo idealistiniai, visa jų veikla buvo gryna išdavystė. Aišku, garbė ir principai kartai verčia imtis pilietinio nepaklusnumo, tačiau pasipriešinimas privalo būti atviras, o galimos teisinės pasekmės priimamos savanoriškai. Demokratiškoje visuomenėje gyvenantys piliečiai privalo derinti savo asmeninius įsitikinimus su kolektyvine žmonių išmintimi.