Yra melas, didelis melas ir statistika. Po šia žinoma sentencija, tikriausiai, pirmi savo parašą padėtų daug mokslininkų, kurių darbas yra vertinamas pagal tai, kaip dažnai jų paskelbtos publikacijos yra cituojamos mokslinėje literatūroje. Nespecialisto rankose citavimo analizė gali tapti labai buku įrankiu. Nemažai manipuliavimo citavimu pavyzdžių rasime ir neilgoje įvairių mūsų gimtinės "tarybų" istorijoje. Dar daugiau, specialistai sako, kad neapdorotuose citavimo indeksuose yra gana daug klaidų, kurios gali visiškai iškreipti situacijos moksle tikrąjį vaizdą. Šias problemas kelia speciali žurnalo "Nature" tema.

   Vyriausybėms, fondams ir įvairiems komitetams sunku nustatyti patikimas mokslo vertinimo gaires, todėl jie dažnai tam pasitelkia JAV įsikūrusio Mokslinės informacijos instituto ISI skelbiamus citavimo duomenis. Yra tvirtinama, kad svarbūs straipsniai bus cituojami dažniai. Bendrai paėmus, tai gal ir teisinga, tačiau pakanka paimti neapdorotus duomenis ir aklai, neatsižvelgiant į jų kokybę ir galimas ribas, ir daromas išvadas vargu ar galėsime pavadinti logiškomis.

   Dažnai nurodomas neteisingo citavimo faktorių panaudojimo pavyzdys. Šis faktorius - tai vidutinis kuriame nors žurnale paskelbtų straipsnių citavimų skaičius. Leidėjai dažnai stengiasi iškelti didelius savo žurnalų faktorius reklaminiuose bukletuose, nes taip tikisi padidinti žurnalų prenumeratą. Pagal citavimo faktorius netgi imta vertinti atskirų institutų, skyrių ir mokslininkų veiklą.

   Kame yra bėda? Toje pat mokslo srityje koreliacija tarp citavimo faktoriaus ir žurnale spausdinamų straipsnių kokybės tikrai egzistuoja. Tačiau pakanka palyginti skirtingas mokslo šakas ir tai praras bet kokią prasmę - matematikai retai cituoja daugiau kaip vieną du darbus, o tipiškame molekulinės biologijos straipsnyje jų rasime dešimtis (Ar ne dėl to pas mus taip staiga ir daug kam netikėtai iškilo biochemikai?). Todėl palyginamo rango, bet skirtingų mokslo šakų žurnalų citavimo faktoriai labai skiriasi. (žr. pav.)

To pat rango, bet skritingų disciplinų žurnalų citavimai labai skiriasi

   Kitos problemos nėra tokios akivaizdžios, bet, jeigu kalbėsime apie paskirų mokslininkų vertinimą, dar pavojingesnės. Reikalas tame, jog 15 % žurnale paskelbtų straipsnių tam leidiniui atneša apie pusę visų citavimų. Tai reiškia, kad tipiškas gerame žurnale paskelbtas straipsnis gali ir nebūti dažniau cituojamas už žemesnio rango žurnale pasirodžiusią publikaciją.

   ISI duomenyse yra nemažai klaidų. Bene didžiausia jų priežastis yra tai, kad mokslininkai, cituodami savo kolegas, dažnai daro tai ne itin kruopščiai. Jų klaidos gausėja, kai jos pradedamos iš vieno straipsnio kopijuoti į kitą.

   ISI įkūrėjui Eugen Garfield prieš dešimtmetį pardavus savąjį kūdikį, naujoji vadovybė romantizmą pakeitė kietu kapitalizmu. ISI padarė citavimo indeksų kūrimą savo klestinčio verslo pagrindu. Nekritikuojant kapitalizmo, kaip tokio, visgi kyla klausimas, kiek tai naudinga mokslui. Citavimo analizės šalininkai tviritina, kad ji įneša į mokslo vertinimą šiek tiek objektyvumo. Priešininkai teigia, jog šioje praktikoje yra tiek daug klaidų, jog ji daro daugiau žalos nei naudinga.

Literatūra:
D. Adam, The counting house, Nature, February 14 (2002)