Pastatai, keliai, šaligatviai - visa tai gali būti pasitelkta mažinant oro taršą. Japonijos ir Honkongo mokslininkai bando titano oksidu - medžiaga, dedama į dantų pastą ir baltus dažus - padengti statybines medžiagas ir pasižiūrėti, ar jos padės kovoti su tarša.

   Titano oksidas, kuris yra geriau žinomas kaip baltas pigmentas, gali išvalyti orą, nes jis yra geras foto katalizatorius, spartinantis ultravioletinės šviesos sukeliamą vandens molekulių skilimą. Šios reakcijos metu atsiranda hidroksilo radikalai, atakuojantys organinius ir neorganinius junginius ir paverčiančius juos nekenksmingomis medžiagomis, nuplaunamomis artimiausio lietučio. Bet šiuo atveju neteks šaligatviu tepti dantų pasta - pastoje esantys titano oksido kristalai tam yra per dideli, nuo 20 iki 250 nm. Taršą mažinančių kristalų skersmuo yra apie 7 nm, todėl jie turi didesnį fotokatalizei reikalingą paviršiaus plotą.

   Aštuntojo dešimtmečio pradžioje mokslininkai iš Tokijo universiteto pirmieji aptiko šias titano oksido savybes. Nuo tada šis junginys buvo naudojamas ligoninių dezinfekavimui ir užteršto vandens valymui. Honkonge titano dioksidu padengti strypai pašalina iki 90 proc. azoto oksidų, išmetamų senesnių automobilių.

   Nors perspektyvos ir yra neblogos, šis junginys nebus magišku vaistu. Didžiausia problema yra ta, kad titano oksidas blogai sugeria saulės šviesą. Tik 3 proc. saulės spinduliuotės atitinka tą spektrinį diapazoną, kuris tinka titano oksidui. Nors titano oksidas yra palyginti nebrangus, dažant juo kelius ir pastatus teks išleisti didžiulius pinigus. Labiausiai iš šios technologijos laimėti galėtų tie kraštai, kuriuose oro tarša yra didžiausia. Deja, būtent tiems kraštams technologija yra per brangi.