Kiek laiko žmonės domisi menu? 77 tūkst. metų! Taip rodo Christopherio Hensiwoodo vadovaujamos mokslininkų grupės, dirbančios Pietų Afrikos Respublikoje, rezultatai.

   Ir randamos iškasenos, ir genetiniai tyrimai liudija, kad mūsų rūšis atsirado Afrikoje maždaug prieš 130 tūkstančių metų. Nors apie savo protėvių anatomiją ir netgi kai kuriuos papročius jau žinome gana nemažai, bet atsakymas į klausimą, kada pasirodė pirmieji abstraktaus mastymo daigai, lieka neaiškus. Iki šiol vyravo dvi koncepcijos: viena sakė, kad Homo sapiens meniniai sugebėjimai išryškėjo gana vėlai - prieš 40-50 tūkst. metų, bet jie iškart labai greitai ištobulėjo. Kita koncepcija tvirtina, kas tokie žmogaus gabumai atsirado jau gerokai anksčiau, bet pradžioje buvo labai kuklūs ir po to vystėsi labai palengva.

   JAV, PAR, Norvegijos, Prancūzijos ir Anglijos mokslininkų grupė tyrė netoli Gerosios Vilties iškyšulio esančią Blombos Cave olą. Iš šios olos atsiveria nuostabus vaizdas į 35 m žemiau plytintį Indijos vandenyną. Toje oloje esančiuose 77 tūkst. metų senumo smėlio sluoksniuose mokslininkai aptiko du pailgus daiktus, pagamintus iš ochros - rudo molio, iš kurio ir šiandien yra gaminami dažai. Abu jie aiškiai buvo žmogaus rankomis šlifuoti, o jų paviršiuje kažkas aštriu daiktu išraižė iš daugelio X formos ženklų sudarytą raštą.

   Radinį žurnale "Science" komentavęs specialistas pasakė, kad pats faktas, jog tai yra seniausias meno kūrinys, nėra pats svarbiausias. Įdomesnis yra klausimas, kodėl tokie kūriniai atsirado tik Blombos Cave, o ne visoje Afrikoje. Iš visko galima spręsti, kad šioje vietoje gyvenimo sąlygos buvo kur kas geresnės, nei kitur. Visų pirma, čia buvo gausu žuvų ir kitų jūros gėrybių, kurias buvo galima semtis prie pat savo "namų " slenksčio.