Kvantinio kompiuterio sukūrimo galimybė šiek tiek priartėjo atradus kietakūnį kristalą, kuriame kvantinė informacija, perduodama šviesos pluoštelio, sustabdoma savo kelyje.

   Kvantiniuose kompiuteriuose informacija bus saugoma atomų kvantinėse būsenose. Tokios būsenos lengvai išyra, o informacija dingsta. Todėl svarbiausias žingsnis link praktinio kvantinio kompiuterio yra kvantinių dalelių stabilizavimas.

   Prieš metus dvi amerikiečių grupės bandė išspręsti šią problemą sulėtindamos ir, galiausiai, užšaldydamos šviesos pluoštelį atomų garuose, taip įrašydamos informaciją trilijonuose atskirų atomų (Greičiau už šviesą ... Dviračiu). Tačiau iš garų pagamintos kompiuterių atmintinės vargu ar būtų buvusios labai patogios.

   Dabar Philas Hemmeris iš JAV Oro pajėgų laboratorijos, kartu su kolegomis iš Massachusetso technologijos instituto, sugebėjo tą patį pakartoti kietame kūne. Jie panaudojo itrio silikatą, legiruotą prazeodimio metalo jonais. Pasitelkę lazerio pluoštelį jie sugebėjo pervesti prazeodimio jonus į tam tikrą "tamsiąją" būseną. Šioje būsenoje jonai nebegalėdavo pereiti į aukštesnius energijos lygmenis, taigi jie negalėjo sugerti šviesos. Po to į kristalą būdavo siunčiamas antras to paties bangos ilgio šviesos pluoštelis.

   Kadangi šuoliai tarp energetinių lygmenų buvo blokuojami, antrasis pluoštelis tik pakeisdavo prazeodimio elektronų sukinių orientaciją, šitaip netekdamas savo energijos ir labai sulėtindamas procesą. Kuomet pirmasis pluoštelis būdavo išjungiamas, antrinis vis lėtėdavo ir lėtėdavo, kol, galiausiai, visai sustodavo, o jo informacija buvo įrašoma elektronų sukinių būsenose. Antrinis pluoštelis vėl atgydavo tiktai įjungus pirmąjį pluoštelį.