Didžiojoje Britanijoje mobiliojo ryšio telefonas yra pavagiamas kas 45 sekundės. Šios šalies vyriausybė sako, kad mobiliojo ryšio pramonė daro nepakankamai ir todėl telefonai yra patrauklūs vagysčių objektai. Tiesa, dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir pati vyriausybė. Specialistai dažnai atkreipdavo jos dėmesį į tai, kaip lengvai galima perparduoti vogtą telefoną, bet tokie perspėjimai buvo ignoruojami.

   Kuomet telefonas yra pavagiamas, jo savininkui priklausanti sąskaita, kurios detalės yra saugomos SIM kortelėje, yra įšaldoma. Tai neleidžia vagiui skambinti kito sąskaita. Bet vagis vis dar gali naudoti telefoną. Internete galima rasti programas, priverčiančias telefoną atskleisti savąjį PIN numerį, nors daugelis telefonų savininkų ir taip nesivargina rakindami telefonų klaviatūras. Po to, pakeitus SIM kortelę nauja, telefoną vėl galima naudoti. Tiesa, kai kurie telefonų gamintojai dabar stengiasi tam užkirsti kelią, pavyzdžiui, daugelis Nokia telefonų nebeveikia pakeitus juose SIM kortelę.

   Bet didžiausia pramonės padaryta klaida yra kiekviename telefone užprogramuoti serijos numeriai. Šis 15 skaitmenų skaičius yra vadinamas tarptautiniu mobiliosios įrangos identiškumo (IMEI - International Mobile Equipment Identity) kodu. Jis leidžia dirbti daugelio pasaulio šalių naudojamuose GSM tinkluose.

   Du iš keturių britų mobiliojo ryšio operatorių - Orange ir One2One, instaliavo programas, pagal IMEI atpažįstančius pavogtus mobiliuosius telefonus ir neleidžiančius jų neteisėtai naudoti. Bet kiti du operatoriai, BT Cellnet ir Vodafone, kartu valdantys apie 55 proc. rinkos arba 24 mln. abonentų, sako, kad programa nėra verta 16 mln. svarų, kuriuos tenka mokėti už jos instaliavimą. Bet, kol šios įrangos nenaudos visi operatoriai, vogtus telefonus bus galima naudoti ir toliau.

   Prieštaraujantys programos diegimui tinklai sako, kad sistema nėra patikima, nes IMEI kodai nėra unikalūs. Kai kuriomis žiniomis, apie 10 proc. telefonų numerių yra dubliuoti, todėl uždraudus kai kuriuos numerius nukentėtų ir niekuo dėti abonentai. Su panašiomis problemomis susiduria ir Australija, kurioje pernai buvo pavogta 100 000 mobiliųjų telefonų.

   Užtikrinus tai, jog IMEI kodai nebus dubliuojami ir apsunkinus jų pakeitimo galimybes, nusikaltėliams gyvenimas gerokai pasunkėtų. Bet mobiliojo ryšio operatoriai dar labiau komplikuoja IMEI sistemos įdiegimą nesidalindami tarpusavyje vogtų telefonų IMEI sąrašais. To nedaro net ir Orange su One2One, todėl viename tinkle pavogtą telefoną vis dar galima naudoti kitame. O norint, kad sistema būtų efektyvi, tokia informacija privalu dalintis ir tarptautiniu mastu. Kitaip vienoje šalyje pavogti telefonai bus paprasčiausiai pervežami į kitą ir ten naudojami.

   Netrukus pasirodys nauji brangūs telefonai, skirti didelės spartos 3G ryšio tinklams. Juose bus papildomos saugos garantijos, bet IMEI kodai irgi nepraras savo svarbos. 3G sistemos programinė įranga seks, iš kur yra skambinama, ir, aptikus du ar daugiau skambučių tariamai tuo pačiu telefonu, bet iš toli viena nuo kitos esančių vietų, bus aišku, kad vieno tų telefonų IMEI kodas yra padirbtas.

   3G telefonuose taip pat bus naudojamos naujos technologijos, pavyzdžiui, piršto atspaudai ar balso atpažinimas. Tačiau atspaudų skaitytuvai nėra 100 proc. patikimi, be to žmonės nenori būti pririšti prie savo telefonų.

   Kol kas geriausiu kovos su GSM vagystėmis būdu būtų leidimas policijai naudotis prietaisu, vadinamu IMSI (International Mobile Subscribes Identity - tarptautinis mobiliųjų telefono abonentų identiškumo) gaudykle. Jį sukūrė kompanija Rohde & Schwarz iš Miuncheno. Gaudyklė nustato ir IMEI, ir IMSI kodus ir, pasinaudojusi GSM sistemos saugoje esančia skyle, gali nustatyti visų netoliese esančių telefonų kodus. Jeigu savininkas privalėtų įrodyti teisėtai naudojąs telefoną, didelių problemų nesukeltų ir IMEI kodų dubliavimas.

   Bet ši technologija sukelia tam tikrų problemų. Gaudyklė trukdytų niekuo dėtų telefonų ryšiui, todėl vokiečių operatoriai nenoriai kalba apie jos įdiegimą. Nemažiau svarbu ir tai, kad ji pasikėsintų į telefonų savininkų privatumą. Vienas iš siūlomų gaudyklės modelių leidžia ne tik nustatyti telefonų kodus, bet ir pasiklausyti pokalbius. Būtent dėl pastarosios savybės IMSI gaudyklė sausio mėnesį buvo uždrausta naudoti Vokietijoje. Draudimas negalioja tiktai kai kalbama apie narkomafijos pokalbių pasiklausymą. Taigi gaudyklės negalima naudoti net ir Vokietijoje, nors žmogaus teisių gynėjai dabar jaudinasi dėl to, kad jos nenusipirktų kitos vyriausybės.

   IMSI gaudyklė gali pasiklausyti pokalbių GSM tinkluose dėl kitos silpnos šios sistemos vietos. Ji pasiunčia į bazinę stotį specialiai apgadintą signalą, imituojantį blogą ryšį. Tokiu atveju GSM tinklas perstoja koduoti savo signalus, nes nekoduotam signalui pakanka mažesnės dažnių juostos.

   Jeigu operatoriai nepadės, kovai su telefonų vagimis vyriausybėms liks IMSI gaudyklės. Tačiau jų įdiegimas gali turėti nemažų pasekmių privatumo apsaugai. Ir vėl gali tekti įsileisti į savo kiemą Didįjį Brolį.