Branduolinės energetikos klestėjimo dienos jau praeityje. Žurnalui "New Scientist" į rankas pateko britų vyriausybės paruošta ataskaita, kurioje tvirtinama, kad geriausiu būdu anglies taršos sumažinimui ir mazutu ar anglimi kūrenamų elektrinių pakeitimui, yra atsinaujinančios energijos šaltinių kūrimas. Branduolinė energija paprasčiausiai yra perdaug pavojinga ir perdaug brangi.

   Ataskaitoje yra bandoma kitiems 50 metų apibrėžti Didžiosios Britanijos energetikos strategijos gaires. Jeigu vyriausybė tas rekomendacijas priims, JK taps viena iš pačių ekologiniu požiūriu švariausių valstybių pasaulyje.

   Buvo tikimasi, kad ilgai lauktoji ataskaita parems branduolinės energetikos sektoriaus užmojus statyti dar 15 naujų jėgainių. Vietoj to, ji pažemina branduolinę energetiką iki visiškų nevykėlių, kurie iki 2050 m.bus išstumti į nebūtį atsinaujinančių energijos šaltinių, lygio.

   Taip turėtų įvykti anot abiejų ataskaitoje išnagrinėtų energetikos vystymosi scenarijų. Vienas jų, pavadintas "pasauliniu išsilaikymu" (global sustainability), daro prielaidą, kad, dėl vyriausybės įsikišimo, atsinaujinantys šaltiniai duos apie 30 proc. energijos ir leis 60 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Alternatyvus scenarijus, vadinamas "pasaulio rinkos", numato didelį naftos ir dujų suvartojimo, iššaukto vartotojų poreikių, padidėjimą, dėl ko tarša anglies junginiais išaugs 20 proc. (žr. diagramą).

   Atrodo, kad ataskaitos, kurią kūrė britų vyriausybės Inovacijų ir veiklos kokybės tarnyba, turinį labai paveikė visuomenės nuogąstavimai dėl branduolinės energetikos saugumo. Ataskaitoje yra teigiama, kad šios technologijos vaidmuo yra sunkiai įvertinamas, nes "susirūpinimas dėl radioaktyvių atliekų, avarijų, terorizmo bei branduolinio ginklo plitimo gali labai apriboti jos naudojimą ar net vesti prie jos visiško uždraudimo". Be to, ataskaitos autorių nuomone, draudimo nuo avarijų ir radioaktyvių atliekų šalinimo kaštus turi prisiimti ne vyriausybė, o atominės elektrinės.

   Dėl viso to branduolinė energetika darosi labai brangi. Yra vertinama, kad 2020 m. viena jos pagaminta kilovatvalandė kainuos nuo 3 iki 4,5 penso, tuo tarpu vėjo jėgainių pagaminta elektra - nuo 1,5 iki 2,4 penso/kWh. Pigesnė bus ir šiluminių elektrinių gaminama energija - nuo 1,6 iki 2,1 penso/ kWh. Ataskaita pabrėžia, kad "naujos branduolinės elektrinės niekur pasaulyje nesugeba pačios išsilaikyti laisvoje elektros energijos rinkoje".

   Ataskaitos autoriai labai optimistiškai žiūri į atsinaujinančios energijos šaltinių potencialą. Jie mano, kad 2020 m. šie šaltiniai duos apie 20 proc. elektros energijos. To bus galima pasiekti stipriai plečiant sausumoje ir jūroje statomų vėjo jėgainių skaičių bei pradėjus statyti bangų ir atoslūgių energiją naudojančius generatorius.

   Šias išvadas remia kita neseniai paskelbta britų vyriausybės atlikta studija, kurioje tvirtinama, kad vien Škotijoje galima pagaminti 60 gigavatų atsinaujinančios energijos - tris ketvirčius visų dabar Britanijoje instaliuotų energetikos pajėgumų. Ji taip pat ragina vyriausybę skatinti technologijas, derinančias šilumos ir elektros gamybą, kurios leistų 20 proc. pagerinti energijos gamybos efektyvumą.

   Ataskaita labai nuvils branduolinės energetikos šalininkus, laukiančius atominių elektrinių renesanso. Tiesa, ji ragina vyriausybę prisijungti prie tarptautinių pastangų gerinant egzistuojančių reaktorių saugumą.