Ar ne beprotiška idėja: įšvirkšti mėsėdes bakterijas į vėžinius navikus. Bet pirmieji eksperimentai, atlikti tikrinant šią idėją, rodo, jog vienintelis pavojus tėra tame, kad mikrobai naikina naviko ląsteles taip greitai, kad mūsų organizmas gali to nepernešti.

   Triuko esmė yra tam tikrų anaerobinių, galinčių gyvuoti tik deguonimi skurdžiame greitai augančių navikų viduje bakterijų radimas, kurios žūtų tik pasiekę sveikus, deguonimi įsotintus audinius. Navikai apsirūpina maistu ir deguonimi užsiaugindami savus kraujotakos organus. Tačiau kai kurie jų auga taip sparčiai, kad viduje ima trūkti ir kraujo, ir deguonies, o ištisos sritys virsta "nekrotinėmis" - pilnomis negyvų ar mirštančių ląstelių.

   Keista, bet dėl to tas ląsteles yra sunkiau sunaikinti. Vaistai šių audinių nepasiekia, nes nėra kraujo jiem,s pernešti, o radiacinėms procedūroms reikia deguonies turinčių ląstelių. Po to, kai gydymo kursas baigiamas, išlikusios nekrotiniame regione ląstelės vėl pradeda daugintis.

   Vėžį tiriantys mokslininkai seniai suprato, kad, nepažeidžiant sveikųjų audinių, būtų galima pašalinti nekrotines sritis, jeigu tam pavyktų pasitelkti anaerobines bakterijas. Bet visi iki šiol išbandytieji mikrobai palikdavo nepaliestas daug naviko vietų. Todėl Berto Vogelsteino vadovaujama John Hopkins universiteto iš Baltimorės (JAV) grupė nutarė išplėsti paieškos ratą ir išbandė 26 skirtingas anaerobines bakterijas.

   Įšvirkštus vėžiu sergančioms pelėms dirvožemyje gyvenančias bakterijas Clostridium novyi, jos pasklisdavo po nekrotines sritis ir sunaikindavo ir gyvas naviko ląsteles, ir mirusius audinius. Bet mikrobai žūdavo netoli naviko kraštų, nepabaigdami savojo darbo iki galo. Todėl mokslininkams teko derinti mikrobus su chemoterapija. Navikai išnykdavo labai greitai; iš aštuonių bandomųjų pelių septynioms jie visai išnyko, o pakartotinai išaugo tiktai vienai.

   Bėda tiktai tame, kad trys iš tų aštuonių pelių pastipo. Bet mokslininkai mano, kad taip atsitiko dėl to, jog navikai buvo naikinami per greitai ir į gyvūnėlių kraujotaką pateko perdaug jų skilimo metu atsiradusių medžiagų. Teorijos patikrinimui numatyta atlikti bandymus su didesniais gyvūnais. Mažų gyvūnų organizmuose šie toksinai sklinda labai greitai ir jiems sunku kovoti su apnuodijimu, bet žmonių organizmams jie neturėtų būti mirtini.

   Vogelsteinas sako, kad iki tol, kol šis gydymo būdas bus pradėtas taikyti ligoninėse, gali praeiti daug metų. Bet, tam laikui atėjus, nebus sunku gauti bakterijų. "Per vieną dieną savo laboratorijoje galime priauginti visam pasauliui pakaksiančias bakterijų atsargas," sako jis.