Šilčiau ir šilčiauMažyčiai anglies vamzdeliai galbūt perneša elektrą be jokios varžos net ir temperatūrose, siekiančiose vandens virimo tašką. Jei taip yra iš tiesų, anglies nanovamzdeliai bus pirmieji kambario temperatūrose veikiančiais superlaidininkais. Guo-meng Zhao ir Yong Sheng Wangas iš Hiustono universiteto aptiko juose nežymius superlaidumo ženklus. Tai dar nebuvo nulinė varža, bet labai arti to. Autorių nuomone, jų gauti eksperimentiniai rezultatai leidžia tikėtis, kad nanovamzdeliuose yra superlaidumo efektas. Šiuo metu joks superlaidininkas neveikia aukštesnėje nei 130 K (-143 oC) temperatūroje. Jeigu medžiaga neturėtų varžos ir kambario temperatūroje, iš jos būtų galima gaminti jokių nuostolių neturinčias energijos perdavimo linijas ir spartesnę, mažesnę galią naudojančią elektroniką. Zhao ir Wangas ištyrė, kaip plonas tuščiavidures anglies skaidulas, vadinamas "daugiasieniais anglies nanovamzdeliais", veikia magnetinis laukas. Kiekvieno nanovamzdelio ilgis paprastai yra apie kelis mikronus, o skersmuo - apie kelis nanometrus. Nanovamzdelių sienelės yra kelių atomų storio; jie yra sukibę į maždaug milimetro ilgio ryšulius. Mokslininkai nematė, kad tokių ryšulių varža nukristų iki nulio. Jie mano, kad taip yra dėl to, jog kontaktai tarp mažyčių vamzdelių niekuomet nepasidaro superlaidūs. Bet patys vamzdeliai, mokslininkų nuomone, rodo nemažai superlaidininkams būdingų požymių. Pavyzdžiui, kai mokslininkai ryšulį patalpino į magnetinį lauką, jis sukurdavo savo paties silpną, bet priešingos krypties lauką netgi kuomet temperatūra siekdavo 400 K (127 oC). Tai paprastai elgiasi superlaidininkai. O kada grupė atšaldė aukštesnėse temperatūrose įmagnetintus ryšulius ir išjungė lauką, jie liko įmagnetinti. Tas magnetinis laukas galėjo atsirasti dėl to, kad jį sukuria vamzdeliais be varžos tekanti srovė. Nors kiekvienam šių reiškinių galima rasti paprastesnį paaiškinimą, temperatūrai keičiantis jie abu kito labai panašiai. Šią koreliaciją Zhao ir Wangas laiko superlaidumo buvimo įrodymu. |
|
|