Gyvenimas po gyvenimo - ar pavyks jį išsiaiškinti?

   Dr. Pimas van Lommelis iš Arnhemo (Olandija) klinikos mano, kad žmonių, patekusių į klinikinės mirties būseną, pojūčių gali nepavykti išaiškinti moksliškai. Jis ir jo kolegos ištyrė 62 pacientus, aprašiusius savo pergyvenimus, patirtus tada, kai nustojo plakti jų širdis. Nustatė, kad tokiais faktoriais, kaip naudoti vaistai ar tai, kiek laiko pacientas išbuvo be sąmonės, neįmanoma visiškai paaiškinti šių reiškinių.

   Naujame žurnalo "The Lancet" numeryje van Lommelis daro išvadą: "Mūsų tyrimai rodo, kad medicininiai faktoriai negali būti vieninteliu gyvenimo po gyvenimo fenomeno paaiškinimu." Tarp klinikinę mirtį patyrusių pacientų aprašomų reiškinių yra, greta kitko, ryškios šviesos pojūtis, mirusių artimųjų matymas, atminties blyksniai bei jausmas, kad esi palikęs savąjį kūną.

   Iki šiol mokslininkai yra siūlę daug galimų šio reiškinio paaiškinimų. Dalis jų mano, kad tų neįprastų pojūčių šaltinis yra smegenų ląstelės, žūvančios dėl deguonies stokos. Kiti nurodo psichologinius faktorius, pavyzdžiui, mirties baimę ar pokyčius sąmonėje, kuriuos patiria žmonės, kuomet kyla pavojus jų gyvybei. Bet visų ankstesniųjų tyrimų bendras trūkumas buvo tai, kad tiriamieji būdavo apklausinėjami apie jų pergyvenimus praėjus daug laiko po to, kai jie pagijo. Tuo tarpu van Lommelio grupė ėmė interviu kelios dienos po mirtino pavojaus momento ir, papildomai, po dviejų ir aštuonių metų.

   Per pirmąjį pokalbį 62 (18 proc.) iš 344 klinikinę mirtį patyrusių asmenų aprašė nepaprastus įspūdžius. Visi, kurie "giliai" pergyveno šią būseną (41 asmuo), ir po aštuonių metų sugebėjo tiksliai, beveik be pakitimų aprašyti tai, kas jiems nutiko. Tie pacientai dabar bijojo mirties daug mažiau už tuos, kurie klinikinės mirties būsenoje nepatyrė nieko neįprasto.

   Tačiau mokslininkams nepavyko suprasti, kodėl tik nedidelė pacientų dalis galėjo "pasigirti" tokiais pergyvenimais. "Jeigu reikalas susiveda į fiziologinius faktorius, pavyzdžiui, deguonies stoką smegenyse, taip turėtų būti daugeliui pacientų," tvirtina olandai. "Mums nepavyko taip pat įrodyti, kad šie įspūdžiai kaip nors yra susiję su kokiais nors psichologiniais, neurofiziologiniais ar fiziologiniais faktoriais."

   "Atrodo, kad bent dalį šių faktų galima paaiškinti vadinamaisiais netikrais atsiminimais," "Lanceto" puslapiuose komentuoja Dr. C.Frenchas iš Londono universiteto. "Priedo nėra tikrai žinoma, kokioje konkrečiai sąmonės būsenoje pacientas pergyvena šiuos reiškinius," priduria Frenchas.


Mokslo įdomybės