2001 metai buvo sėkmingi žmonėms, tiriantiems unikalųjį superlaidumo reiškinį. Gegužės mėnesį į 150 000 namų Danijoje elektra iš pastotės, pastatytos Kopenhagoje, buvo pradėti tiekti naudojant superlaidų kabelį. Lapkričio mėnesį to paties sulaukė ir 30 000 namų Detroite (JAV). Tai nemaži inžinerijos pasiekimai, nes superlaidininkai veikia tik labai žemose temperatūrose - paprastai artimose absoliučiam nuliui. Kopenhagos ir Detroito projektuose šią problemą pavyko apeiti naudojant suskystinto azoto srautą, šaldantį keraminį superlaidininką iki -196 ^oC.

   Tokioje temperatūroje elektros srovė teka be jokios varžos ir (bent teoriškai) be jokių galios nuostolių. Taigi, nors kabeliai yra brangesni už varinius, jų reikia mažiau. Patobulinus jų konstrukciją ir - prasidėjus masinei gamybai - atpiginus kabelius, jie gali pradėti konkuruoti su įprastiniais variniais.

   Praeityje superlaidininkai buvo naudojami tiktai labai brangioje įrangoje, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso prietaisuose. Bet jeigu superlaidūs laidai ir kabeliai atpigtų, jų naudojimo sritys gerokai išsiplėstų. Mokslininkai jau kuria superlaidininkus naudojančius labai našius elektrinius variklius ir generatorius, o didelio greičio traukiniuose greit galės būti naudojami superlaidūs elektromagnetai, pakeliantys vagonus nuo bėgių.

   Gerų naujienų būta ne tik praktinio taikymo srityje. Sausio mėnesį Jun Akimitsu ir jo kolegos iš Aoyama-Gakuin universiteto Tokijuje aptiko, kad magnio diboridas tampa superlaidžiu -235 ^oC temperatūroje. Superlaidžios šios pigios ir plačiai paplitusios medžiagos savybės anksčiau nebuvo pastebėtos, bet dabar į jos tyrimus įsijungė daugybė mokslininkų. Kelios laboratorijos jau sugebėjo pagaminti dešimtis metrų vielos iš magnio diborido. Nors jis darosi superlaidus žemesnėse nei keramika temperatūrose ir reikalauja šaldymo skystu vandeniliu arba heliu, pranašumai atsveria šį trūkumą, todėl visi tikisi, kad magnio boridas yra tinkama medžiaga kitos kartos kabeliams.

   Bet niekaip nepavyksta sulaukti to atradimo, kurio visi taip tikisi. Danijelis Djurekas, fizikas iš Zagrebo (Kroatija) paskelbė metalų oksidų mišinyje superlaidumą aptikęs kambario temperatūroje. Magnio diborido superlaidumas per kelias savaites buvo atkartotas dešimtyse kitų laboratorijų, o Djureko darbo patvirtinti niekam taip ir nepasisekė. Sensacijos dar teks palaukti.